Moterys Lietuvos kino industrijoje

LTAr moterys ir vyrai turi lygias galimybes pradėti ir tęsti profesinę karjerą Lietuvos kino industrijoje? Ar lytis turi įtakos kino profesijai ir pareigų hierarchijai? Ar ji turi reikšmės gaunant finansavimą filmams ar pelnant kino apdovanojimus? Į šiuos ir panašius klausimus ieškome atsakymų tirdamos moterų profesinę padėtį Lietuvos kine. Tyrimu mėginame suprasti realią situaciją, įžvelgti ir teigiamas, ir neigiamas tendencijas sovietiniame (1947–1990) ir nepriklausomos Lietuvos (1991–20181) kine. Siekėme inicijuoti tyrimą, kuris būtų aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalių bei Europos tyrimų, skirtų moterų padėčiai kino industrijose, kontekste. Tad 2016 m. gimusi tyrimo idėja artimai susijusi su tarptautiniu kontekstu, kuriame radosi lyties aspektą, moterų padėtį kine aktualinančių iniciatyvų. Lietuvos atvejo tyrimui didelės įtakos turėjo European women’s audiovisual network (EWA) užsakymu atliktas 7 šalių (Austrijos, Kroatijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės) tyrimas „Kur yra moterys režisierės Europos kine?“ („Where are the Women Directors in European Cinema?“), analizavęs moterų režisierių padėtį 2006–2013 metų minėtų šalių kino industrijose. Šio tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, jog gera kūrėjų moterų padėtis (kiek daug kuriančių moterų!) yra tik įsivaizdavimas, prasilenkiantis su realią padėtį atspindinčiais skaičiais. Tyrimas parodė, kad tik vienas iš penkių filmų yra sukurtas moters (21 %), t. y. keturi iš penkių filmų nėra režisuoti kūrėjos moters.„Pirmenybės teikimas režisieriams vyrams, o ne moterims, pastebimas visuose instituciniuose lygmenyse, o tai, kad dauguma institucijų negali pasigirti nuosekliu duomenų rinkimu, tik parodo egzistuojančios problemos neigimą, žiūrėjimą į ją nerimtai“, – teigiama tyrimų rezultatų aprašyme. EWA atlikto tyrimo rezultatai tapo aktualūs formuojant Europos kino politiką: tai, kad nuo 2012 m. Europos Tarybos fondas Eurimages pradėjo analizuoti gautų paraiškų duomenis lyties aspektu, nebuvo atsitiktinumas. Netrukus žengta dar drąsiau. Švedijos kino instituto vadovė Anna Serner inicijavo vienodo (50 / 50) moterų ir vyrų režisierių, scenaristų (-čių) ir prodiuserių kiekio kino aikštelėje siekį (iki 2020 m.), kuriuo pasekė kai kurie didieji kino festivaliai, taip pat ir minėtasis Eurimages. Šiai simbolinę vertę įgavusiai iniciatyvai sklisti ženklios įtakos turėjo 2017 m. kino prodiuseriui Harvey Weinsteinui viešojoje erdvėje pateikti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo; netrukus juos palydėjo „Me too“ ir „Time’s up“ judėjimai.Taigi aplinkybės, kuriose atsirado naujas lietuviškąjį kontekstą analizuojantis tyrimas (2016) ir kuriose jis buvo vystomas ir baigiamas (2018), labai skiriasi. Nors pradžioje jis tebuvo saujelės mokslininkių ir kino kūrėjų dėmesio centre, ilgainiui visuomenės, kino bendruomenės ir tarptautinių tyrėjų dėmesys augo. Todėl tuo pačiu metu turėjome derinti tyrimo proceso įgyvendinimą su rezultatų pristatymu lyčių lygybės aspektą aktualinančiuose – ir Lietuvos kino bendruomenės, ir tarptautiniuose – renginiuose. Tyrimas buvo atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su kino industrijos atstovais (-ėmis), nuolat pildomas, koreguojamas atsižvelgiant į kine dirbančių profesional(i)ų pastebėjimus. Nors tokia tyrimo eiga ir kėlė savų iššūkių, tačiau galimybė atstovauti Lietuvai ir ją įtraukti į aktualią šiuolaikinę tarptautinę diskusiją buvo išskirtinė patirtis ir privilegija. Galimybė pristatyti šio tyrimo rezultatus tarptautinėje erdvėje išryškino ir mūsų kultūrinio konteksto, ir paties tyrimo unikalumą. Lietuva – mažos kino industrijos šalis, todėl duomenų kiekiai, palyginus su kitomis šalimis, yra aprėpiami ir palyginami laike: turime unikalią galimybę palyginti moterų padėtį septynių dešimtmečių intervale, ją stebėti politinėje, ekonominėje, kultūrinėje kaitoje. Tikimės, kad gauti rezultatai sudomins tiek Lietuvos kino bendruomenę, tiek platesnę auditoriją, besidominčią lyčių lygiateisiškumo tema. Viliamės, kad tai skatins argumentuotas diskusijas bei prisidės prie lyčių lygiateisiškumo stiprinimo. [Iš Įvado]

ENDo women and men have equal possibilities to start and continue their professional career in the Lithuanian film industry? What impact does gender have on a cinema profession and the hierarchy of positions? What role does it play when receiving funding for film production or winning awards? We have been looking for the answers to these and other similar questions through the research on the professional status of women in the Lithuanian film industry, attempting to see both positive and negative tendencies in the Soviet (1947-1990) and independent Lithuanian (1991-2018) cinema. The idea took shape in 2016 and is closely related with the international context of emerging initiatives highlighting the gender aspect and the career of women in film industry. The research “Where are the Female Directors in European Cinema?” conducted in seven countries (Austria, Croatia, France, Germany, Italy, Switzerland, the United Kingdom) and analysing the position of female directors in the film industries in 2006-2013 (commissioned by the European Women’s Audiovisual Network (EWA)) had a great impact for the Lithuanian context analysis. The circumstances in which Lithuanian gender equality study emerged (2016) and in which it was being developed and completed (2018) differ significantly. Even though at the very start, just a handful of scientists and filmmakers were involved in it, eventually the interest of the society, film professionals and international researchers grew. The research was conducted in close cooperation with film industry community, was constantly improved by extremely valuable insights and suggestions. Although such research progress posed its own challenges, the possibility to represent Lithuania and to include it into the relevant contemporary international discussion was an exceptional experience and privilege.Lithuania is the country of a small film industry, so, compared to other countries, the data can be covered and compared in time, e. g. we have a unique possibility to compare the dynamics of female filmmakers professional status within seven decades and to observe it within different political, cultural and economical contexts. We hope that this will encourage reasoned debates and contribute to the strengthening of gender equality in Lithuania. We chose mixed research methods and employed both quantitative and qualitative research methods bearing in mind the already conducted international research in this field. During the quantitative research, we collected and analysed gender-related data on in the following spheres: film education (Lithuanian Academy of Music and Theatre), film crews of the productions made in both Soviet and independent periods of Lithuania, state film funding in 1996-2018 and the granting of the main national film awards (Silver Crane and Oak). During the qualitative research, we conducted interviews with the women currently as well as formerly employed in the Lithuanian film industry. In total, 21 female film professionals (from 26 to 73 years of age) took part in the research and represented various film set roles and professions: directors, screenwriters, producers, camerawomen, costume designers, film distributors, film programmers, etc. While analysing the data, we used the method of thematic analysis and singled out 5 main topics reflecting the experience of the women working in the film industry. The most relevant and important issues for women (discussed in detail in the qualitative part) include the specificities and peculiarities of work in the film industry, the specificity of the Lithuanian film community, the characteristics of the professional path of female filmmakers as well as the diversity of the attitudes towards gender identity.A contemporary feminist film theory perspective encouraged us to pay closer attention to the entire film crew, where historically women did not occupy the most prestigious positions and mainly carried out the invisible work. Therefore, in our research we also followed this perspective by collecting and analysing the data not only on the key roles (scriptwriter, director, producer) but also on film set roles such as make-up artists, editors, costume designers, set designers, sound designers, etc. In our research, we took into consideration the differences among film types (feature film, documentary, animation) and their duration (full length or short film). As far as we know, full-length feature films are traditionally regarded as the highest status type of cinema with the biggest concentration of money and power, whereas documentaries, short feature and animation films hold a lower status. From a historical point of view, most of female directors tend to focus namely on documentaries or short films. As the result, this divide is also really indicative and clearly demonstrates the distribution between gender and filmmaking roles. This is the first research based on gender approach not only in Lithuania but also in other Baltic countries, i.e. Estonia and Latvia. So far, the statistical information on film crews of the productions made during the Soviet and independence periods has not been collected systematically. We hope the conducted research will become a starting point for further investigations in this field in the Baltic States. [Publisher annotation]

• Sense of community among film production workers in Lithuania / Akvilė Stankutė. Jauno vēsturnieku zinātniskie lasījumi. 8 / zinātniskā redaktore Ginta Ieva Bikše. Rīga: LU Akadēmiskais apgāds, 2023. P. 148-159.
• "We were released into the so-called Western world we knew absolutely nothing about": professional experiences of female employees in the Lithuanian film industry from the postcolonial point of view / Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Jelena Šalaj. Gender, work and organization 2021, vol. 28, iss. 6, p. 2026-2039.