Moterys Lietuvos kine. Perrašomos istorijos

LT„Moterų klausimas“ bet kurioje srityje yra politiškas, o kine - ypatingai. Tiek industrijoje - darbo, gamybos santykiuose, tiek produkcijoje - kuriamose vaizdinėse reprezentacijose. Todėl apie moteris kine galima kalbėti dvejopai - žiūrint į ekraną ir žiūrint už ekrano. Kaip lyčių studijas baigusią menotyrininkę mane labiau domina vaizdinės lytiškumo konstrukcijos. Ne tik moterų, vyrų ir nenormatyvinio seksualumo vaizdiniai, bet ir jų kūrimo mechanizmai, (re)produkuojamos prasmės ir pasakojamos istorijos. Tyrimą pradėjau nuo reprezentacijų, siekdama išsiaiškinti, kaip kito moterų įvaizdžiai ir socialiniai vaidmenys Lietuvos kine nuo 1947 m. iki šių dienų, kaip lyčių reprezentaciją veikė ideologinis aparatas ir kintantis sociokultūrinis kontekstas. Ir kaip pasikeitė moterų vaidmenys ir pasakojamos istorijos pasirodžius režisierių Inesos Kurklietytės, Giedrės Beinoriūtės, Kristinos Buožytės, Giedrės Žickytės, Linos Lužytės ir kitų filmams. Straipsnio pavadinimas nurodo, kad bus kalbama apie perrašomas istoriJAS - moterų istorijas (tai mano bandymas išversti HERstory, JOS istoriją, skirtingai nuo History - JO istorijos, kuri VYRAUJA patriarchalinėje kultūroje). Istorijos talpina savyje „ją“ (vienaskaitos kilmininkas - JOS), „jas“ (daugiskaitos vardininkas JOS) ir raitelių tautai svarbų pažadą „joti“ (busimasis laikas JOS). XXI amžiuje moterys abipus kameros perrašo vyrišką Lietuvos kino istoriją. Atsižvelgdama j kintantį kino peizažą, savo tyrimą perrašau ir aš. [Iš teksto, p. 119-120]

ENIf one had to summarise, in one phrase, how the situation of women in Lithuanian cinema was changing, it would be a transformation from a depicted object visualising the thoughts and feelings of male directors, to a creating subject, that is, female directors, scriptwriters, actresses, producers, and artists. The article analyses the representation, roles and histories of women through theoretical feminist, queer and visual studies’ approaches. A cinematic research of female images is combined with a psychoanalytic perspective and an ideological critique. In the Lithuanian context, the author is concerned both with the notion of “blooms among blooms”, as well as with signs among signs. Whether we view women as characters who do not conform to “reality” or are unable to “correctly” resemble it, or as objectified targets of desire, the catalogue of available roles and the principles of their construction in Lithuanian cinema had been limited and determined by patriarchal cultural dominants for a long time. The trajectory of the article moves from the “heroes” and the “drowned” ones analysed through the male and female gazes towards the (re)writing of female HERstories by contemporary directors, told in their own voices and thus revealing the multifaceted experience of womanhood. [From the publication p. 356]

• Netobulas totalumas: kelios pastabos apie erdvinius kompozitus ir kino propagandą / Natalija Arlauskaitė. Politologija. 2018, Nr. 2 (90), p. 65-87.
• Sovietizacija ir kinas: lytis, tapatybė, ideologija filme "Marytė" (1947) / Violeta Davoliūtė, Lina Kaminskaitė-Jančorienė. Politologija. 2018, Nr. 2 (90), p. 34-64.
• Šviesos sukurti : profesija: kino aktorius / Saulius Macaitis. Vilnius : Tyto alba, 2002. 255 p.