Ankstyvasis kinas: bilietas į modemų gyvenimų

LTAtidesnis žvilgsnis į ankstyvojo kino kultūrą leidžia pamatyti ir bręstančią miestų kultūrą, reakcijas į modernizacijos procesus, naują viešo gyvenimo kūrimą, socialinės, ekonominės modernizacijos pasekmes. Pastarąją stebuklingo veidrodžio ypatybę akcentavo ir ankstyvojo kino entuziastai bei platintojai, teigę, kad kinas nėra tik paraštinė įdomybė, bet geba civilizuoti: filmai galį būti gyvenimo vedliai, tam tikri etiketo vadovai, padedantys žiūrovams suprasti, kaip reikia rengtis, šokti, bendrauti, kitaip tariant - gyventi. Todėl vienas pagrindinių šio teksto uždavinių yra parodyti, kaip ankstyvojo kino repertuaras ir apskritai kino lankymo kultūra konstravo naujus elgesio modelius, padedančius orientuotis modernybės epochoje. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į vieną temų, XIX a. antroje pusėje Rusijos imperijoje vadintą moterų klausimu. Tad aptardamas kino repertuarą ir kino žiūrėjimo praktikas, susitelkęs į kelis konkrečius ankstyvojo kino pavyzdžius, mėginsiu atskleisti, kaip kova dėl socialinių ir politinių moterų teisių buvo projektuojama pirmuosiuose Vilniaus kino ekranuose. [Iš straipsnio, p. 89-90]

ENThe culture of early cinema is generally regarded as inseparable from modern life and its political, social, economic as well as cultural aspects - it wasn’t characteristic solely of the Russian Empire. The emergence of cinema in Lithuania allows us to talk about a developing urban culture, reactions to the processes of modernisation, the creation of a new public culture, and the social, economic and cultural consequences of modernisation. The article primarily focuses on one particular topic: the changing role of women in the Russian Empire at the junction of the 19th and 20th centuries, and the reflections of this shift both within the narrative structures of the early cinema works as well as the cinema-going activity itself. In the early cinema repertoire and especially in the audience-beloved Russian melodramas researchers observe narratives of class conflict, dysfunctional families, sexual manipulation and abuse, fatalism and attempts to tackle often unsolvable problems with violence. The diversity of early cinema’s genres and topics was partly reflected in its socially contrastive audience: a large part of farmers fleeing to cities and poorly educated workers was comprised of women. The early cinema culture shows how by attracting female viewers the modern day society began to change, becoming much more heterosocial and thus addressing not only a wider range of taste, but also different degrees of society’s sensitivity. [From the publication p. 358-359]

• Mažosios dailininkės prisiminimai / Barbora Didžiokienė ; [Ramutė Rachlevičiūtė, sudarymas ir straipsnis ; Irena Miškinienė, vertimas iš rusų kalbos]. Vilnius : Vilniaus universitetas, Lyčių studijų centras, 2011. 615 p., [12] iliustr. lap.
• Vedusiųjų visuomenė: santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX amžiuje - XX amžiaus pradžioje / Dalia Marcinkevičienė. Vilnius : Vaga, 1999. 221 p.