Moteris kaip troškimo įkūnijimas Algirdo Landsbergio novelėse

LTMoteris kaip troškimo įkūnijimas Algirdo Jeronimo Landsbergio (1924–2004) – lietuvių išeivijos dramaturgo, prozininko, redaktoriaus, literatūros ir teatro kritiko – tekstuose nėra įprasta veikėja. Ji simbolizuoja išskirtinį ryšį tarp racionalaus sąmonės pasaulio ir kūrybinėmis fantazijomis išreikštų instinktyvių pirmapradžių poreikių. Novelėse atsiskleidžiantis moters-fantazijos vaizdinys leidžia nagrinėti prigimtinį troškimo egocentriškumą, subjektyvumą suvaržančią geismo patirtį. Siekiant suklasifikuoti fantazijos vaizdinius ir išskirti jų bruožus pasitelkta C. G. Jungo filosofija, o protagonistų išgyvenimai patyrimo procese tiriami taikant E. Husserlio sąmonės fenomenologiją. Novelės „Duetas moters balsui ir smuikui Venecijoje“, „Ilgoji naktis“, „Antroji kalnų grandinė“ nagrinėjamos kaip patiriančios sąmonės ir kuriančios pasąmonės išraiška. Protagonistų troškimai ir fantazijos materializuojasi į moterį kaip į geismo kūrinį – jos kūnas sudaiktinamas demonstruojant galios poziciją. Tačiau fantasmatinė veikėjų metamorfozė nepajėgia išspręsti jų dilemų ir vidinio sąmyšio, kadangi geismas grįstas vienpusiu, ieškančiu, siekiančiu, bet atsakymo nesulaukiančiu santykiu su pasauliu. Reikšminiai žodžiai: Algirdas Landsbergis; novelė; moteris; fantazija; potyris; pasąmonė; vaizdinys. [Iš leidinio]

ENThe woman as the embodiment of desire in the writings of Algirdas Jeronimas Landsbergis (1924–2004) – a Lithuanian expatriate playwright, novelist, editor, and literary and theatre critic – is not an ordinary literary character but symbolises the unique relationship between the rational world of consciousness and the instinctive, primal needs expressed in creative fantasies. The image of the woman-fantasy appears in the author’s short stories. It allows us to explore the inherent egocentricity of desire, the experience of lust that constrains subjectivity. C. G. Jung’s philosophy is used to classify fantasy images and identify their characteristic features, while E. Husserl’s phenomenology of consciousness is applied to the description of the protagonists’ experiences in the process of unique emotional occurrences. Short stories “Duet for Female Voice and Violin in Venice”, “A Long Night”, and “The Second Mountain Range” are analysed as expressions of the experiencing consciousness and the creating unconscious. The desires and fantasies of the protagonists materialise into a woman who is seen as a creation of lust; her body is reified by demonstrating power. However, a phantasmatic metamorphosis of characters is powerless to solve their dilemmas and inner confusion, as lust is based on one-sided, searching, and striving relations with the world in the absence of any answer. Keywords: Algirdas Landsbergis; short story; woman; fantasy; experience; subconscious; image. [From the publication]

• Algirdo Landsbergio "Graikijos vėjas" : naratyvo ypatumai ir mito intertekstas / Laimutė Adomavičienė. Respectus philologicus. 2017, Nr. 32 (37), p. 60-69.
• Algirdo Landsbergio herojus : mito valktis ar praregėjimo iliuzija / Imelda Vedrickaitė. Metai. 2009, Nr. 11, p. 79-85.
• Dialogo erdvė : fenomenologinis požiūris / Mintautas Gutauskas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 298 p.
• Intersubjektyvumo ir kūniškumo plotmių sankirta. Fenomenologinė perspektyva : disertacija / Donatas Večerskis. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. 135 p.
• Simuliakrai niekur nebuvo išėję / Kristupas Sabolius. Problemos. 2011, t. 80, p. 116-131.
• Vyriškumas Algirdo Landsbergio novelėse / Gabija Bankauskaitė, Raminta Stravinskaitė. Respectus philologicus. 2021, Nr. 40 (45), p. 122-133. Wrocław : Fundacja Pobliża, 2021 P. 29-33.