Vilniaus vyskupai Lietuvos istorijoje

LTRašant apie Vilniaus vyskupus, laikytasi nusistatymo, kad jie neatsiejami nuo erdvės ir laiko, nuo žmogaus egzistencijos sąlygų, daugelis bendrų rūpesčių juos sieja su Lietuvos valstybe. Per šešis šimtus metų Vilniaus vyskupai kartu su Lietuva išgyveno ne vieną epochą, buvo aktyvūs jos vidaus įvykių dalyviai ir išorės gynėjai. Po antrojo Lietuvos krikšto (1387) per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimą Vilniaus vyskupas visuomet būdavo pirmasis valstybės senatorius. Taigi Vilniaus vyskupų gyvenimas ir veikla yra glaudžiai susijusi lietuvių tautos, ypač Lietuvos, istorija. Vyskupus supo ta pati religinio, dvasinio ir politinio gyvenimo aplinka, jiems teko tie patys džiaugsmai, negandos ir baisumai, kuriuos istorija užkraudavo ant Lietuvos pečių. Vilniaus vyskupijos egzistavimą galima suskirstyti į 3 periodus: pirmasis 1388-1794 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo periodas (nuo 1569 sąjungoje su Lenkija); Antrasis - 1795-1991 m. - įvairių šalių okupacijos periodas; Trečiasis periodas prasideda 1991 m. gruodžio 19 d. kada Šv. Sostas sudarė bažnytinę provinciją iš Vilniaus arkivyskupystės dalies. Iki 1569 m. Vilniaus vyskupija apėmė didžiąją Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijos dalį, apie 225 tūkstančius kvadratinių kilometrų. Sveiki, Apaštalų Įpėdiniai, amžiais čia budėję, kad tikėjimas nebūtų išrautas iš mūsų širdžių, mokę mus visomis jėgomis ginti savo laisvę, valstybingumą, atkakliai kovoti dėl amžinųjų idealų ir šioje gėrio ir pikto kovoje siekti Amžinojo Gėrio. Už Jūsų didžiules pastangas ir pasiaukojimą norisi Jums padėkoti, nužerti nuo Jūsų užmaršties ir laiko dulkes, kad visuomet būtumėte su mumis ir mūsų ainija šiame Vilniaus slėnyje.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Katalikų Bažnyčia; Vilniaus vyskupija/arkivyskupija; Ordinariatas.

ENWriting of the bishops of Vilnius followed attitude that they are inseparable from space and time, from the conditions of human existence, many of them sharing common concerns with the State of Lithuania. Over six hundred years, the bishops of Vilnius survived more than one era together with Lithuania, were active participants in its internal events and external defenders. After the 2nd baptism of Lithuania (1387), the Bishop of Vilnius has always been the first state senator throughout the entire life of the Grand Duchy of Lithuania. Consequently, life and work of the bishops of Vilnius have been closely related to the history of the Lithuanian nation, and especially State of Lithuania. Bishops were surrounded by the same environment of religious, spiritual and political life, they experienced the same joys, horrors and calamities that the history loaded on shoulders of Lithuania. Existence of Vilnius bioshopric can be divided into the following 3 periods: the first from 1388 to 1794, a period of existence of Grand Duchy of Lithuania (since 1569 in the union with Poland); second from 1795 to 1991, the period of occupation by different countries; and the third, starting on 19 December 1991, when the St. Throne made the ecclesiastical province out of the part of Vilnius arcbishopric. Until 1569, Vilnius bishopric covered major portion of the territory of the Grand Duchy of Lithuania, about 225 thousand square kilometers.I greet You, successors of apostles, who have guarded here for centuries to keep our faith in our hearts, who have taught us to do our best to defend our freedom, statehood, and fight hard for eternal ideals and in this fight of the Good and the Evil, to seek for the Eternal Goodness. Let me thank you for your tremendous efforts and dedication, and remove the dust of oblivion and time from you so that you could always stay with us and our antecedent in this valley of Vilnius.

• Dievo žaislas. Lenkijos istorija / Norman Davies. Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008-. 2 t.
• Dingęs Vilnius / Vladas Drėma. Vilnius : Versus aureus, 2013. 446 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Katalikų Bažnyčios hierarchų veikla stiprinant saugumą ir gynybą XVII a. viduryje / Antanas Tyla. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. 2006, t. 20, p. 29-36.
• Lietuvos ir Lenkijos unija : (XIV a. vid. - XIX a. pr.) / Mečislovas Jučas. Vilnius : Aidai, 2000. 391 p.
• Lietuvos istorija. T. 8, d. 1, Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia / Tamara Bairašauskaitė, Zita Medišauskienė, Rimantas Miknys. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 510 p.
• Lietuvos sakralinė dailė, XI-XX a. pradžia. T. 4,Kn. 2, Auksakalystė XIII-XX a.Pavieniai metalo dirbiniai / sudarytoja Jolita Liškevičienė. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2007. 227 p.
• Lietuvos valstybės kūrėjai, T. 1, XVI-XIX a. portretai / [sudarė Laima Bialopetravičienė]. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2006. 390 p.
• Skorbuciany - na rozdrożach historii / Liliana Narkowicz ; tłumaczenie. Vilnius : L. Narkovič, 2017. 231 p.
• Šv. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia Salake : istoriografinė apžvalga / Aldona Vasiliauskienė, Nerijus Pipiras. Mokslo ir technikos raida Lietuvoje. 2008, t. 12, p. 112-122.
• Trys Vilniaus kankiniai: gyvenimas ir istorija (istorinė studija ir šaltiniai) / Darius Baronas. Vilnius : Aidai, 2000. 382 p., [1] iliustr. lap.
• Vilniaus pasveikinimas : XVI-XVIII amžiaus tekstų rinkinys / sudarė Eugenija Ulčinaitė ; vertė Dalia Dilytė, Benediktas Kazlauskas, Rita Katinaitė, Sigitas Narbutas, Živilė Nedzinskaitė, Mindaugas Strockis, Eugenija Ulčinaitė. Vilnius : LLTI, 2001. 500 p.
• Vilniaus vyskupo klausimas 1917-1978 metais / Vida Pukienė. Istorija. 2004, Nr. 62, p. 48-56.
• Vilnius tarp audrų / Jeronimas Cicėnas ; parengė Birutė Čibiraitė-Biekšienė ir Jūratė Burokaitė. Vilnius : Homo liber, 2010. 302 p., [16] iliustr. lap.