Integralaus ugdymo koncepcijų iškilimo Lietuvoje veiksniai ( 1918-1940)

LTŠiame straipsnyje aptariami nepriklausomos Lietuvos (1918-1940) ugdymo mokslo brandą ir kryptį lėmę veiksniai - kultūros ir vertybių filosofijos. Šioms filosofijos į kryptims atstovavę S. Šalkauskis ir L. Tamošaitis sintetiškai interpretavo žmogaus, prigimties kultūros ir religijos ryšį, visaverčio gyvenimo esmę, žmogaus paskirtį, Bryškino jo tobulėjimo galimybes. Tai turėjo reikšmės integralaus ugdymo sampratai įsitvirtinti, ugdymą aiškinti kaip nuolatinį žmogaus tobulėjimą sąveikaujant su aukščiausiomis, tarp jų ir transcendentinėmis vertybėmis, t.y. buvo ontologiškai pagrįsta, kad religinis ugdymas - integralus žmogaus visuminio ugdymo uždavinys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vertybės; Transcendencija; Dieviškosios dorybės; Žmogaus tobulėjimas; Integralus ugdymas.; Values; Transcendence; Divine virtues; Self-improvement of a human being; Intégral éducation.

ENThis article is aimed to discuss the factors - culture philosophy and value philosophy -that influenced the maturity and direction of the educational science of independent Lithuania (1918-1940). S. Šalkauskis and I. Tamošaitis, who were the representatives of these directions, synthetically interpreted the relationship between the nature of a human being, culture and religion, the essence of a complete life, the mission of a human being, highlighted the possibilities of one's self-improvement. This was important for the consolidation of the integral education's conception, explaining education as a permanent self-improvement of a human being while interacting with values, including the religious ones. The concept of life philosophy helped to motivate the religious education as the integral objective of a holistic education of a human being. [From the publication]