LTStraipsnyje analizuojami Sofoklio „Antigonės“ ir vėlesnių autorių kūrinių apie Antigonę vertimai, pastatymai Estijos, Latvijos ir Lietuvos teatruose. Tyrinėjama, kodėl vienu ar kitu metu atsirado poreikis versti į nacionalines kalbas Sofoklio, Anouilho, Głowackio dramas apie Antigonę ir jas statyti teatruose, kaip šie kūriniai yra susiję su istoriniais Baltijos šalių įvykiais. Straipsnis yra suskirstytas į tris poskyrius pagal istorinius laikotarpius, pradedant nuo devyniolikto amžiaus pabaigos iki dvidešimt pirmo amžiaus pradžios. Apžvelgiami visi svarbiausi spektakliai apie Antigonę Baltijos šalyse, išryškinant kiekvieno režisieriaus individualų stilių, jo dėmesį spektaklio formai ir idėjai. Pagrindinės temos, kurias atskleidžia Baltijos šalių menininkai, yra sąmoningas pasiaukojimas už artimą, individo pasipriešinimas konformizmui ir tironijai. Reikšminiai žodžiai: „Antigonė“, Sofoklis, Anouilhas, Głowackis, drama, teatras, spektaklis. [Iš leidinio]
ENThis paper analyzes the translations of „Antigone“ by Sophocles and later authors and the performances based on them in the theaters of Estonia, Latvia and Lithuania. It investigates the necessity to translate the Antigone dramas by Sophocles, Jean Anouilh and Janusz Głowacki into national languages and stage them in theaters. The article analyzes how these works are related to the history of the Baltic countries. This paper is divided into three subparts that match the historical periods from the end of the nineteenth century to the beginning of the twenty-first century. The most important performances of „Antigone“ in the Baltic countries are analyzed, highlighting the individual style of each director and their attention to the form and expression of the performances. The main themes revealed by the artists of the Baltic countries are conscious self-sacrifice for one’s neighbor and individual resistance to conformity and tyranny. Keywords: „Antigone“, Sophocles, Anouilh, Głowacki, drama, theater, performance. [From the publication]