Nartaučių kaimo žvalgymai

LTArcheologams Nartaučiai (Joniškio r., Satkūnų sen.) labiau buvo žinomi kaip 1921 m. rasto XIII a. lobio–aukos (kryželiai, zoomorfiniai pakabučiai) radimvietė (Kuncienė O., Prekybiniai ryšiai IX–XIII amžiais, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., V., 1972, p. 250, pav. 15; LAA, 1977, t. III, p. 132; Vasiliauskas E., XII–XIII a. zoomorfiniai pakabučiai Žiemgalos teritorijoje, Lituanistica, 2003, 2(54)). Apylinkėse (buvusiose Daunoravos dvaro valdose) žinomi ir kiti archeologijos paminklai – Platonių senovės gyvenvietė (V–VI a.), Didžiosios Daunoravos dvaro sodyba (XVI–XVIII a.), dvaro žemių riboženkliai I ir II (XVI–XIX a.) bei kita. Nartaučių kaimas minimas jau XV–XVI a. rašytiniuose šaltiniuose. Antai 1426 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos sienos nustatymo sutartyje siena tarp Sidabros kalno (Suddoberschenn Berghe) ir Šventosios upės (Heiligen A), dabar Joniškio apylinkės, minimi Valiūnų (Wallesz), Buckedabbekay (Buivydžių?), Narssatay (Nartaučių?) kaimai, likę Vokiečių pusėje (t. y. Livonijos), Platonio, Vešėtinio, Kivės, Vilkijos upeliai, kapinės. [...]. [Iš teksto, p. 416]

ENNartaučiai village (Joniškis District, N Lithuania) is already mentioned in 15th–16th-century written sources. The 1426 agreement concerning the border between the Grand Duchy of Lithuania and Livonia mentions the villages of Wallesz (Valiūnai), Buckedabbekay (Buivydžiai (?)), and Narssatay (Nartaučiai (?)), which remained on the Livonian side. The 1557 privilege of Sigismund II Augustus awarding a demesne mentions 4 villages: Давнорова (Daunorava), Нартолтева (Nartulevo, Nartaučiai), Вицюскаичева (Vičiuskaičevo), and Витолтова (Vitoltevo, Vytaučiai). Judging from the 18th–19th-century cartographic material for Daunorava demesne, the old village of Nartaučiai was founded on the left stream bank of the Platonis, near the old Joniškis – Jelgava (Mitau) highway. In 2019, a field survey (a total of 1.35 ha) was conducted in Nartaučiai village. Two 2x2 m test pits were excavated at the site of a find concentration on plot 13 and a 16th–17th-century village site layer up to 15 cm thick was identified. The 8th/11th–13th/15th-century and 16th– 19th-century Nartaučiai find spot (about 70 items) supplemented the information about the area in prehistory and the Daunorava manor archaeological complex (about 2600 ha). The 8th/11th– 13th-century finds (brooches, pendants, etc.) were characteristic of Semigallia. The collected 17th-century rustic and oxidation glazed and unglazed (so-called urban) ceramics and the ‘pot-shaped’ stove tiles (Topfkacheln) did not differ in any way from those found in the Magdeburg city of Joniškis, which attests to the ties between the periphery (villages) with the largest microregional trade and craft centre.There were also rarer artefacts: a Roman Empire Marcus Aurelius 172–173 sestertius, a French second half of the 14th–15th-century jeton, and 19th-century medicine measuring cups. The 16th–17th-century numismatic material (16 registered coins) is also interesting in respect to the microregion’s monetary circulation. [From the publication]