Vartotojų teisių apsauga hipotekos santykiuose Lietuvoje

LTSu vartojimu susiję sutartiniai hipotekos santykiai sudaro reikšmingą ES ekonomikos dalį. ES lygiu vienodinami vartotojų teisių apsaugos instrumentai jau ir nekilnojamojo turto vartojimo sutarčių srityje. Siame straipsnyje analizuojama ir konstatuojama, kad Lietuvoje iš esmės taikomos tik bendrosios vartotojų apsaugos hipotekos santykiuose priemonės, o specialiųjų priemonių hipotekos reglamentavime nėra numatyta. Vartotojų padėtį stiprino 2011 m. LAT septynių teisėjų kolegijos sukurtas precedentas, įpareigojęs teismus ex officio vertinti ne tik kredito, bet ir hipotekos santykius vartotojų teisių apsaugos požiūriu. Tačiau 2012 m. įsigaliojusi hipotekos reforma, perkėlusi hipotekos teisėjų funkcijas notarams, vartotojų padėtį apsunkino, nes vartotojai, ir taip esantys sunkioje padėtyje, priversd patys inicijuoti sudėtingus teisminius procesus. Perkeliant ES teisės reikalavimus į Lietuvos teisę, pradedami priimu specialūs įstatymai, kaip, pavyzdžiui, 2016 m. LR su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, skirtas įgyvendinu direktyvą 2014/17/ES. Tačiau specialiosios vartotojų apsaugos priemonės yra šiuo metu tik minimalios ir nepakankamos, kad būtų užtikrinama aukšto lygio vartotojų teisių apsauga, kaip to reikalauja ES teisė. Vėliausia LAT praktika (2019-2020 metų) taip pat nerodo reikšmingo palankumo vartotojams hipotekos srityje tendencijos. Nepakankama vartotojų apsauga būsto kredito srityje sudaro prielaidas pažeisti ne tik vartotojų, bet ir fundamentalias žmogaus teises. Būtinas tyrimas ES mastu, siekiant įvertinti ir suvienodinti vartotojų apsaugos standartus hipotekos srityje visoje ES, ir taip išvengti diskriminacijos pagal pilietybę. [Iš leidinio]

ENConsumer related contractual mortgage relationships make up a significant part of the economy of the EU. On the EU level, consumer protection instruments are already being harmonized even regarding real estate consumer contracts. It has been analysed and concluded in this article that in Lithuania only general consumer protection measures are applied in the field of mortgage, and that mortgage related regulation does not provided for any special consumer protection tools. In 2011 the Lithuanian Supreme court made a precedent which strengthened the protection of consumers, by requiring that courts should ex officio evaluate not only loan contracts, but also mortgage relationships from the point of view of consumer protection. However, as a result of the Lithuanian mortgage reform of 2012, the functions of mortgage judges were transferred to notaries, which increased burden for consumers, because consumers who are already in a hard situation are forced to initiate complicated judicial proceedings on their own. Implementation of the requirements of the EU law has led to adoption of special laws, such as Lithuanian law on real estate related loans of 2016, which is intended to implement the Directive 2014/17/EU.However, special consumer protection measures are currendy minimal and insufficient to ensure high level consumer protection, as it is required by the EU law. The latest jurisprudence of the Supreme Court of Lithuania (in years 2019-2020) has not demonstrated any tendency towards significant strengthening of the consumer protection in the field of mortgages, either. Insufficient consumer protection in the field of home loans serves as a precondition not only for the violation of consumer rights, but also for the violation of fundamental human rights. It is necessary to carry out an EU-wide research aiming at evaluation and harmonization of consumer protection standards in the field of mortgage across the whole EU, thus avoiding any discrimination on the ground of citizenship. [From the publication]