LTŠiame straipsnyje pristatomas įgyjamosios senaties (lot. usucapio) taikymo Lietuvoje tyrimas apima ir pratęsia ankstesnį, 2011-2012 metais atliktą tyrimą. Kartu su ankstesniu tyrimu jie sudaro nedalomą visumą, parodančią, kaip įgyjamosios senaties institutas buvo plėtojamas nuo pat jo atsiradimo Lietuvos teisės sistemoje kartu su naujuoju Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu 2001 metais (tiksliau - grąžinimo, nes įgyjamosios senaties institutas veikė Lietuvos Respublikoje iki pat 1940 metų okupacijos). Todėl straipsnyje bus trumpai pristatyti ankstesniojo tyrimo, apėmusio įgyjamosios senaties taikymo laikotarpį nuo 2001 metų iki 2012 metų, rezultatai, o tada pereisime prie antrojo laikotarpio, apimančio periodą nuo 2012 metų pradžios iki dabar, tai yra 2018 metų gegužės mėnesio, analizės. [Iš straipsnio, p. 59]
ENThe article deals with the application of acquisitive prescription (lat. usucapio) in the Republic of Lithuania. It extends the previous study by the same author conducted in 2012. Together with the previous research, they form an indivisible whole, showing how the institute of acquisitive prescription has been developed since its inception in the Lithuanian legal system together with the new Civil Code of the Republic of Lithuania in 2001 until 2018. The research is carried out focusing on the decisions of Lithuanian courts in the category of acquisitive prescription cases. Summarizing the trends of Lithuanian case law, the conclusion can be drawn that acquisitive prescription has only narrow and subsidiary application in the legal practice, besides its application is restricted to the immovable property. At the same time, no cases have been identified in which the acquisitive prescription would be applied too broadly or improperly. In this context, the suggestion is made that the application of acquisitive prescription should be liberalized rather than further restricted. [From the publication]