D. Grybauskaitės doktrina: Lietuvos užsienio politikos kaita 2009-2019 m.

LTLietuvos prezidentė D. Grybauskaitė buvo ir yra reikšmingas veikėjas ne tik Lietuvos užsienio politikos, bet ir platesniu mastu - ji gerai žinoma Europoje, turi stiprios lyderės reputaciją, jos laikysena ir nuostatos dažnai cituojamos tarptautinėje žiniasklaidoje, jos pozicijos girdimos ES ir NATO struktūrose, JAV, Rusijoje. Įvertinus D. Grybauskaitės vaidmenį Lietuvos užsienio politikos srityje, galima pamėginti užčiuopti ir jos poveikį tarptautinės sistemos struktūroms - kokią įtaką pasaulio užsienio politikai, ypač santykiams tarp NATO ir Rusijos, JAV, ES pozicijoms A. Lukašenkos ar V. Putino atžvilgiu turėjo D. Grybauskaitės suformuotos principinės nuostatos. Tad ši analizė gali būti svarbi ne tik kaip „atvejo studija“, padedanti suprasti lietuviškos užsienio politikos kontekstą. Tyrimas atskleidžia ir veikėjo, formuojančio ir vykdančio mažos valstybės užsienio politiką, poveikį „didžiosioms struktūroms“: ES, NATO, Vakarų ir Rusijos santykiams. Galimybė tiesiogiai gauti pačios D. Grybauskaitės vertinimus ir komentarus, taip pat jos artimiausių patarėjų lūpomis įgarsinti prezidentės sprendimų motyvai leidžia geriausiai atskleisti jos kaip užsienio politikos veikėjo pozicijas, nuostatas ir vertybes. Rengdamas šią knygą turėjau galimybę tiesiogiai iš Lietuvos prezidentės išgirsti jos aiškinimus, kaip ir kodėl ji priėmė specifinius sprendimus. Taip pat buvo paimti interviu iš skirtingais laikotarpiais su D. Grybauskaite dirbusiais patarėjais užsienio politikos klausimais, buvusiu užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku ir Linu Linkevičiumi. Būtent toks į veikėją sutelktas tyrimas gali padėti geriau suprasti, kodėl kai kurie sprendimai nukrypo nuo tipinės Lietuvos užsienio politikos ir kartais net keldavo sumaištį tarp Lietuvos politikų, diplomatų ar visuomenės.Šioje knygoje tikslingai vadovautasi siekiu atskleisti Lietuvos užsienio politikos pokyčius per konkretaus veikėjo poziciją, o ne pateikti panoraminį vaizdą, atspindintį kuo didesnio skaičiaus veikėjų vertinimus. Atitinkamai, nesiekta pateikti visiškai objektyvių vertinimų, kokie D. Grybauskaitės sprendimai buvo „geri“ ar „blogi“. Pagrindinis analizės tikslas - ne ieškoti „geriausių“ sprendimų, bet suprasti, kas skatino Lietuvos prezidentę rinktis vieną ar kitą poziciją ir koks buvo tokio sprendimo poveikis Lietuvos užsienio politikai. [Iš Įvado]

ENThe purpose of the book is to assess the role of the president in Lithuania’s foreign policy processes and to analyse the development of Dalia Grybauskaitės positions and policy throughout her term. The monograph provides a comprehensive analysis of Lithuanian foreign policy to employ the agent-perspective and assessing how a particular agent (Grybauskaitė) impacted Lithuanian foreign policy during 2009- 2019 and could have effected a change in global and international structures. Dalia Grybauskaitė is a significant actor in Lithuanian foreign policy and beyond - she is well-known in Europe and has a reputation as a strong leader in the EU, with her position and statements heard and quoted regularly within NATO, American and Russian political circles, and the international press. Therefore, upon analysing Grybauskaitės role in Lithuanian foreign policy, one can also assess what impact her normative beliefs and principal positions had on global foreign policy issues, particularly NATO-Russia relations and the attitude of the US and/or the EU towards Alexander Lukashenko and Vladimir Putin. Thus, in addition to providing an important case study of Lithuanian foreign policy, this monograph also discusses the impact an agent formulating and executing the foreign policy of a small state can have on the “grand structures” of international relations, such as the EU, NATO, or Russian-Western relations. For its investigation of the mutual relationship between agent and structure, this monograph draws on foreign policy analysis, including literature by authors such as Carlsnaes (1992), Wight (2006), Patomäki (2013), and Morin and Paquin (2018). Their research is reflected in the present monograph.The study builds on several academic assumptions about the structure versus agency problem in foreign policy and international relations. More specifically, it follows literature from the sub-discipline of foreign policy analysis (FPA) and asks questions about the extent to which specific leaders or other actors of foreign policy can determine a specific policy decision or outcome. Though erudition focused on FPA is quite rich in Europe and even more so in the US, this perspective is seldom employed in Lithuania. Most analyses of Lithuanian foreign policy build primarily on structural theories of international relations and emphasise structural or systemic factors shaping foreign policy (Nekrašas 2004, Šleivyte 2009, Vilpišauskas 2013). Lithuanian neighbourhood policy analysis is often based on constructivist concepts, such as securitisation or identity formation (Miniotaitė 2003; Berg and Ehin 2009). One of the rare exceptions when specific political leaders are the primary object of Lithuanian foreign policy research is work by Aušra Park (Park 2005; Park 2015). Park, together with Milda Paulionyte, also examined Dalia Grybauskaitės foreign policy during her first term as president (Park and Paulionyte 2016). However, their study did not cover the entire presidency and tried to answer the question of how capable a leader is of deviating from traditional foreign policy lines. This monograph is a unique attempt to provide a comprehensive explanation of Lithuania’s foreign policy from the perspective of FPA.The research is based on original interviews with Grybauskaitė and all of her foreign policy advisors, as well as other Lithuanian diplomats and Ministers of Foreign Affairs. The use of authentic primary sources is the key contribution that this monograph brings to the field. Further sources include official statements, public speeches, and interviews previously published in Lithuanian or foreign press. The totality of Grybauskaitės beliefs and positions deserves the suggested name of a “doctrine”, as it reflects a relatively consistent set of ideas, normative positions, and actions. A doctrine, as Jean-Frėdėric Morin and Jonathan Paquin define it, “is a set of beliefs, rules and principles guiding foreign policy. It is a self-imposed coherent framework that helps a government carry out its mission and objectives in the world” (Morin and Paquin, 2018: 21). Though Grybauskaitės doctrine has never been presented in a policy programme or an official document, the set of her fundamental beliefs and goals in foreign policy can be ascertained in her statements, speeches, and actions. Thus, the final aim of this study is to crystallise the key elements of Grybauskaites doctrine. [...]. [From the publication]