LTStraipsnyje analizuojamos žemininkų kartos sampratos ištakos, siekiant įvertinti šio tradicinio koncepto pagrįstumą ir tinkamumą lietuvių literatūros ir kultūros tyrimams. Nuostata, kad „Žemės“ antologiją išleidęs sambūris atstovauja kur kas platesnei, maždaug 1920-ųjų metų gimimo literatūrinei bei kultūrinei kartai, lietuvių literatūrologijoje yra įsitvirtinusi nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio, tačiau iki šiol nėra pakankamai kritiškai reflektuota. Sociokultūriniu požiūriu kyla klausimas, ar tai iš tiesų atitinka autentišką kolektyvinį generacinio sąmoningumo reiškinį. Šiuo tikslu analizuojama žemininkų kartos sampratos raida išeivijos ir Lietuvos literatūrologijoje, aptariama klasikine laikoma kartos koncepcija, suformuluota Karlo Mannheimo ir Norberto Eliaso kultūros sociologijos darbuose, jais remiantis nagrinėjami generacinio identifikavimosi atvejai ankstyvuosiuose žemininkų tekstuose, parašytuose Antrojo pasaulinio karo metu, bei vėlesnėje jų egodokumentikoje. Svarstomi kritinio periodo patirties, generacinio solidarumo, sociokultūrinės dislokacijos, tarpgeneracinių santykių, identifikacinių kūrinių poveikio aspektai. Daroma išvada, kad žemininkų tekstuose iš tiesų pasirodo kompleksiškos generacinės savivokos raiška. Reikšminiai žodžiai: žemininkų karta, generacinis sąmoningumas, lietuvių literatūrologija, kultūros sociologija, modernizmas. [Iš leidinio]
ENThe article analyses the origins of the concept of the žemininkai generation (the so-called Earth generation of Lithuanian literary modernism), in order to assess the validity and suitability of this traditional concept for the research of Lithuanian literature and culture. The notion that the group that published the literary anthology Žemė (Earth, 1951) represents a much wider literary and cultural generation born in the 1920s has been established in Lithuanian literary studies since the 1950s, but it has not been sufficiently critically examined. From a socio-cultural point of view, the question arises as to whether this actually corresponds to an authentic collective phenomenon of generational consciousness of these authors. For this purpose, the development of the concept of the žemininkai generation in the post-war Lithuanian diaspora and post-soviet Lithuania is investigated, the concept of generation formulated in the cultural sociology works of Karl Mannheim and Norbert Elias is discussed, and cases of generational identification in the early texts of the žemininkai, written during the Second World War, and in their later ego-documentary texts are analysed. Aspects of critical period experience, generational solidarity, socio-cultural location, intergenerational relations, and literary impact are considered. It is concluded that the expression of a complex generational self-consciousness indeed appears in the texts of the žemininkai group. Keywords: žemininkai generation, generational consciousness, Lithuanian literature, cultural sociology, modernism. [From the publication]