LTXX a. patirtis parodė, kad vien funkcionalumu ir pramonine elementų gamyba paremtas modernizmas prarado ryšius tiek su gamtine, tiek su žmogaus sukurta istorine aplinka. Modernizmo ribotumus siekiančios įveikti postmodernizmo srovės siūlo daugiakalbę, kontekstišką, tradicijų interpretacijomis paremtą architektūrą. Tai skatina panagrinėti postmodernizmo architektūros kūrimo istorinėje miestų aplinkoje galimybes. Darbe plėtojama idėja, kad postmodernizmo architektūros savybės – lankstumas, ryšys su kontekstu ir stebėtoju, informatyvumas ir išraiškingumas – leidžia ieškoti alternatyvų kontrastingiems modernizmo architektūros intarpams miesto istorinėje aplinkoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istoriniai priemiesčiai; Istorinė aplinka; Miesto centras; Paveldosauga; Postmodernizmo architektūra; City centre; Heritage preservation; Historic environment; Historic suburbs; Postmodernist architecture.
ENThe experience of the 20th century has demonstrated that the architecture of modernism based solely on function and industrial production of construction elements had lost its links with natural and historical man-made environments. The trends of postmodernist architecture targeted at the limitations of modernism propose the multilingual contextual architecture based on interpretations of the past and traditions. This encourages analysing the possibilities to design in the postmodernist style in the historic urban environment. This research is based on the idea that certain features of the postmodernist architecture, such as its flexibility, links with the context and observer, informativeness and expressiveness, allow searching for the alternatives for the contrasting modernist insertions in the historic urban environments. [From the publication]