SSRS įtvirtinimai Lietuvos pasienyje (1940-1941)

LT1940-1941 metais Lietuvos teritorijoje vykdyti įtvirtinimų statybos darbai apėmė visą Lietuvos-Vokietijos pasienį ir pareikalavo milžiniškų resursų. Šios gynybinės statybos, kartu su analogiškomis statybomis Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje turėjo padaryti SSRS sieną neįveikiama įprastiniais karo metodais. Tačiau nežiūrint j masinį karių, kalinių, vietinių gyventojų bei šalies ūkio ir pramonės išnaudojimą statybų tikslams, šiam grandioziniam projektui nebuvo lemta pasiekti įgyvendinimo. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjęs karas privertė nutraukti visus darbus bei apleisti statybų aikšteles. Tik pavieniai statiniai buvo ginami, panaudojant įprastinę ginkluotę, dauguma jų dėl nesumontuotos ginkluotės bei vidaus įrangos buvo tik nebaigtais fortifikacijos ruošiniais. Tačiau galima teigti, kad šios fortifikacinės statybos turėjo lemiamos įtakos greitam Pabaltijos ypatingosios karo apygardos žlugimui. Apygardos armijos visas savo jėgas naudojo įtvirtinimų statybose bei dislokavo arti pasienio tūkstančius beginklių kareivių ir darbininkų, dėl ko ženkliai pablogino savosios gynybos sąlygas, pirmomis karo dienomis patyrė didelių nuostolių bei buvo priverstos atsitraukti. Ar toks karo pradžios scenarijus buvo atsitiktinis, ar jau buvo numatytas Vokietijos strategų dar 1939-aisiais, pasirašant Molotovo-Ribentropo paktą, bus galima atsakyti po tolimesnių tyrimų. Šiandien išlikę gynybiniai statiniai yra ne tik įdomus bei savitas fortifikacijos istorijos palikimas, bet ir svarbus istorijos paminklas, liudijantis apie trumpą, tačiau svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį - 1940-1941 metų okupaciją. Be to, šis gynybinis paveldas yra antrasis (po Kauno tvirtovės komplekso) pagal objektų skaičių Lietuvoje. [Iš straipsnio, p. 159]