LTPer paskutinius keletą metų išleista daug knygų, kelionių vadovų, albumų, susijusių su Vilniaus praeitimi. Tačiau tik nedaugelyje jų plačiau aptartas šio miesto militaristinis aspektas, nors kai kuriose galima surasti trumpus Vilniaus naujųjų laikų įtvirtinimų aprašymus. Net padaugėjus publikacijų grynai fortifikacijos tema, ši problema nebuvo pakankamai išnagrinėta. Panaši situacija matoma Edmundo Malachovičiaus (Edmund Małachowicz) parengtose knygose ir straipsniuose, fortifikacija šiek tiek paliesta Tomašo Kšyvickio (Tomasz Krzywicki) ir Pšemyslavo Vlodkos (Przemysław Włodek) turistiniuose vadovuose po Vilniaus miestą. Dauguma autorių, nagrinėjančių šią temą - Andžejus Aksamitovskis (Andrzej Aksamitowski), Wojcechas Markertas (Wojciech Marked), Janušas Minevičius (Janusz Miniewicz) - apsiribojo informacijos iš įvairių archyvinių dokumentų, kurių yra pakankamai daug, tačiau jie išblaškyti po įvairius archyvus, išrinkimu ir nelabai tikslių vokiečių žvalgybos duomenų paskelbimu. Autoriai, aprašinėjantys kovas Vilniuje 1944 m. vasarą, daugiausia remiasi kovų dalyvių prisiminimais. Nė vienas minėtų autorių savo knygose aptariamų fortifikacijų nėra pagrindęs praktiniais tyrimais. Tai dar labiau stebina dėl to, kad priešingai nei Ukraina ar Baltarusija, naudojimasis Vilniaus archyvais ir vietos tyrimais niekada nekėlė didesnių problemų. Ši publikacija yra ilgamečių archyvinių ir praktinių tyrimų apibendrinimas. [Iš straipsnio, p. 79]