LTKnygoje apžvelgiama XX a. šiandieninės Lietuvos teritorijoje statyta fortifikacija. Lietuvių ir užsienio autorių publikuojamuose straipsniuose per daug nesigilinama į politines peripetijas ir didžiausias dėmesys kreipiamas į išlikusį militarinį paveldą, jo statybos aplinkybes ir tiesioginės funkcijos realizavimą. Dažnu atveju tai ne itin estetiški ar patrauklūs, neretai ir techniniu atžvilgiu per daug neišsiskiriantys miškuose išsibarstę bunkeriai, tačiau knygos rengėjų nuomone, fortifikaciniai įtvirtinimai išliko kone vieninteliais realiais didžiųjų XX a. karų liudininkais. Žvelgiant į Pirmojo pasaulinio karo slėptuves ar pakrantės gynybos baterijas galima pamatyti kiek daugiau negu apleistas ir apdaužytas betonines konstrukcijas. Tikriausiai retas šios knygos skaitytojas turėjo galimybę stebėti Baltijos jūrą pro tolimačio objektyvus, uostyti aštrų raketinio kuro kvapą arba nedidelėje slėptuvėje išgyventi sunkiųjų sviedinių sprogimus. Daugeliui iš mūsų karas šiandien tėra sunkiai suvokiamas istorinis palikimas, galbūt žavi tik drąsūs žygiai dėl šlovės ar medalių. Tačiau Lietuvoje stūksantys niūrūs betoniniai įtvirtinimai bent iš dalies leidžia pajusti jau seniai praūžusių karų nuotaikas. Pati Lietuva kaip valstybė nedalyvausi nei Pirmajame, nei Antrajame pasauliniuose, nei Šaltajame kare, buvo tiesiogiai priversta pajusti karo skonį. Visi šie įvykiai įtakojo Lietuvos istoriją, gyventojų likimus, šalies ekonomiką ir politinę situaciją. Nebyli fortifikacija gali būti prakalbinta žmonių - skirtingų valstybių kariuomenių statytų įtvirtinimai savo istoriją gali atskleisti atskirų tyrimų ir mokslinių straipsnių eilutėse ir leisti apžvelgti globalius konfliktus iš skirtingų pusių. [Iš Pratarmės]