Konkuruojanti lokatyvinių konstrukcijų vartosena rytų aukštaičių vilniškių ir pietų aukštaičių patarmėse: priežastys ir tendencijos

LTStraipsnis tęsia ankstesnius lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų sąveikos rytų aukštaičių vilniškių ir pietų aukštaičių patarmėse tyrimus. Šį kartą dėmesys skiriamas vienam lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų sąveikos aspektui – konkuruojančiai lokatyvinių konstrukcijų vartosenai. Straipsnyje pristatomi tokios vartosenos tipai, svarstoma apie jų susidarymo priežastis ir funkcionavimo tendencijas. Aptariant morfologinius ir semantinius tiriamųjų konstrukcijų konkurencijos aspektus, taikomi gretinamojo ir aprašomojo tyrimo metodai, remiamasi kognityvinės semantikos ir perceptyviosios dialektologijos principais. Išskirti trys konkuruojančios lokatyvinių konstrukcijų vartosenos tipai: 1) trinarėse lokatyvinėse konstrukcijose 'veiksmažodis + įvardis' (rečiau – 'būdvardis / skaitvardis) + daiktavardis' įvardis vartojamas iliatyvo, o daiktavardis – inesyvo linksniu; 2) dvinarėse lokatyvinėse konstrukcijose prototipiškai vartojamo daiktavardžio inesyvo vietoje turimas iliatyvas; 3) dvinarėse lokatyvinėse konstrukcijose prototipiškai vartojamo daiktavardžio iliatyvo vietoje pasirenkamas inesyvas. Vienas iš galimų tokios vartosenos susiformavimo motyvų – po morfologinio ir sisteminio paradigminių linksnių trumpėjimo supanašėjusios vyriškosios giminės įvardžių inesyvo ir iliatyvo linksnių formos 'tam' ir 'tan'. Pagal įvardžių pavyzdį konkurencija galėjo išplisti ir lokatyvinėse konstrukcijose su skaitvardžiais ir būdvardžiais. Dar vienas motyvas – vienodos vyriškosios giminės inesyvo ir iliatyvo linksnių daugiskaitos galūnės '-a', plg. 'kambariuosa' ir 'kambariuosna'; 'laukuosa' ir 'laukuosna'. Tačiau šie morfologiniai argumentai nepaaiškina, kodėl vienais atvejais konstrukcijose pasirenkamos inesyvo, kitais – iliatyvo formos.Straipsnyje keliama prielaida, kad konkuruojanti lokatyvinių konstrukcijų vartosena galėjo atsirasti dėl glaudžiai susijusių inesyvo ir iliatyvo semantinių funkcijų ir stipraus semantinio veiksmažodžio potencialo. Patarmių medžiaga rodo, kad lokatyvinių konstrukcijų konkurencija yra šiuo metu rytų aukštaičių vilniškių ir pietų aukštaičių patarmėse vykstantis procesas, tačiau sunku prognozuoti, kokios konkuruojančios lokatyvinių konstrukcijų vartosenos tendencijos bus ateityje. Keliama prielaida, kad tai galėtų priklausyti ne tik nuo morfologinių ir semantinių kalbos veiksnių, bet ir nuo paprastųjų kalbos vartotojų kalbinių nuostatų. Raktažodžiai: lokatyvinė konstrukcija, inesyvas, iliatyvas, konkurencija, semantika, rytų aukštaičiai vilniškiai, pietų aukštaičiai. [Iš leidinio]

ENThis article is a continuation of previous studies of the interaction between the locative inessive and illative constructions in the Eastern Aukštaitian subdialect of Vilnius and Southern Aukštaitian subdialect. This study focuses on one aspect of the interaction between the locative inessive and illative constructions – the competitive use of the locative constructions. The article presents the types of such use, discusses the reasons of their formation and the tendencies of their functioning. The morphological and semantic aspects of the competition of the constructions studied are discussed using the comparative and descriptive research methods, the research is based on the principles of cognitive semantics and perceptual dialectology. Three competitive types of the use of locative constructions are distinguished: 1) in trinary locative constructions 'verb + pronoun' (less frequently – 'adjective/numeral) + noun', pronoun is used in the illative case, and noun is used in the inessive case; 2) in binary locative constructions, the inessive of the prototypically used noun is replaced by the illative; and 3) in binary locative constructions, the illative of the prototypically used noun is replaced by the inessive. One of the possible motives for the formation of this use is the assimilation of the inessive and illative forms tam and tan of the masculine pronouns after the morphological and systematic shortening of the paradigmatic cases. According to the pronoun example, the competition could also spread in locative constructions with numerals and adjectives. Another possible motive is the identical ending '-a' of masculine plural inessive and illative cases, e.g., 'kambariuosa' and 'kambariuosna'; 'laukuosa' and 'laukuosna'.However, these morphological arguments do not explain why in some cases inessive and in other cases illative forms are chosen in the constructions, and therefore the paper makes a further assumption that the competitive use of locative constructions may have been caused by the closely interrelated semantic functions of the inessive and the illative, and the strong semantic potential of the verb. The data of subdialects shows that the competition of locative constructions is an ongoing process in the Eastern Aukštaitian subdialect of Vilnius and Southern Aukštaitian subdialect, but it is difficult to predict the future tendencies of the use of competitive locative constructions. The assumption is made that this could depend not only on morphological and semantic linguistic factors, but also on the linguistic attitudes of ordinary language users. Keywords: locative construction, inessive, illative, competition, semantics, Eastern Aukštaitian subdialect of Vilnius, Southern Aukštaitian subdialect. [From the publication]

• Daiktavardžių gramatinių kategorijų vartojimo dažnumas pietinėse pietų aukštaičių šnektose / Asta Leskauskaitė. Naujausi kalbų ir kultūrų tyrimai / sudarė Violeta Meiliūnaitė, Nadežda Morozova. Vilnius: Petro ofsetas, 2012. p. 81-90.
• Dėl inesyvo ir iliatyvo santykių rytų aukštaičių vilniškių šnektose / Daiva Kardelytė-Grinevičienė. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 2 / sudarė Saulius Ambrazas, Danguolė Mikulėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. P. 557-566.
• Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai / Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Laura Geržotaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017. 326 p.
• Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje / Asta Balčiūnienė, Violeta Meiliūnaitė, Regina Rinkauskienė. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2019. 323 p.
• Latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema : sinchronija ir diachronija / Albertas Rosinas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 324 p.
• Lietuvių kalbos istorinė sintaksė / Vytautas Ambrazas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 612 p.
• Lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantinė raiška šiaurės rytų aukštaičių vilniškių patarmėje / Daiva Kardelytė-Grinevičienė. Acta linguistica Lithuanica. 2015, t. 72, p. 153-174.
• Lokatyvinių konstrukcijų santykiai rytų aukštaičių vilniškių patarmėje / Daiva Kardelytė-Grinevičienė. Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Ritutė Petrokienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. P. 266-292.
• Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose / Vilija Ragaišienė. Acta linguistica Lithuanica. 2023, t. 89, p. 190-210.