Pakalniškių kapinyno dviejų žirgų kapo Nr. 17 analizės problema

• Vytauto Didžiojo karo muziejus: numerio tekstas

LTŽirgo aprangos detalės Lietuvos archeologijoje visuomet buvo ypatinga ir kartu gana problematiška radinių grupė. Vieni iš didžiausių žirgų kapinynų Europoje pakankamai, atrodytų, nagrinėti, vis dar laukia savo tyrėjų. Didžiuliai žirgų palaidojimai kartkartėmis vis atkreipia užsienio tyrinėtojų dėmesį dėl archeologinių artefaktų gausos ir įvairovės. Remiantis lietuviška medžiaga bandoma ieškoti analogijų, papildyti tipologijas bei datuoti. Deja, žirgo aprangos detalių datavimas iki šiol lieka silpniausia šių tyrimų grandis. Kai kurie kapinynai egzistavo gana ilgą istorijos periodą, todėl radiniai datuojami apytiksliai. Remiantis fragmentiška kaimyninių šalių medžiaga, dalis artefaktų datuota trijų ar net keturių šimtmečių tikslumu. Be abejonės, žirgo aprangos detalių tipų kaita galėjo būti gerokai lėtesnė nei jų šeimininkų ginklų, papuošalų ar kitų aksesuarų. Vis dėlto, nepaisant nusistovėjusio požiūrio į žirgo aprangos detalių ar net lietuvių konservatyvumą laiko atžvilgiu, toks datavimas sukelia nemažai nesusipratimų datuojant vieną ar kitą kapą bei artefaktą remiantis užsienio tyrėjų sudarytomis tipologijos schemomis. Nemaža dalis žirgo aprangos detalių iš Lietuvos žirgų kapinynų telpa į rusų ar vokiečių sudarytas rytų slavų, stepių klajoklių ir prūsų naudotų daiktų tipologijas, bet, naudojantis jomis ir koreliuojant su lietuviška medžiaga, neretai galima pastebėti, kad datos neatitinka. Tokie atvejai glumina ir verčia abejoti sudarytos tipologijos tikslumu. Deja, gilinantis į tipologijos sudarymo principus arba artefaktų imtį joje, pasirodo, kad lietuviška medžiaga autoriams dažnai būna žinoma ir naudota tipologijai tikslinti. [Iš straipsnio, p. 134]