Furdimentai: Abiejų Tautų Respublikai būdingų krepšelio formos gardų ypatybės, tipologija ir lietuviškumas

• Vytauto Didžiojo karo muziejus: numerio tekstas

LTFurdimentai – krepšelio formos kardų ir palašų gardos, naudotos Abiejų Tautų Respublikoje – tai įprastos husariškų kardų gardos su abipus kryžmos esančiais lankeliais ar skydeliais, papildytos „S“ formos vingiuotais strypais, šoniniais kriauklės ar kitokių formų skydeliais, rečiau – kitų pavidalų konstrukcijomis. Galima išskirti keturis pagrindinius furdimentų tipus: 1. Simetriški su šoninėmis plokštelėmis; 2. Nesimetriški su šoninėmis plokštelėmis; 3. Simetriški be šoninių plokštelių; 4. Nesimetriški be šoninių plokštelių. Pirmieji trys tipai greičiausiai atsirado XVII a. pabaigoje, nuosekliai vystantis įprasto husariško kardo gynybinėms konstrukcijoms, ir papildant jas elementais, būdingais tuo metu paplitusiems vokiškiems sinkleiro tipo efesams. Ketvirtasis tipas atsirado vėliau, vakarietiškų krepšelio formos gardų įtakoje, ir neturi daugelio husariškiems kardams būdingų elementų. Skirtingų tipų krepšeliai dengia nuo trečdalio iki trijų ketvirtadalių delno, ir nors ginklai su jais yra sunkesni už įprastus husariškus kardus, savo svoriu jie atitinka kitų Europoje paplitusių ginklų su krepšelio formos efesais svorį. Istoriniai šaltiniai patvirtina, kad kardai ir palašai su furdimentais buvo naudojami tiek raitomis, tiek pėsčiomis, kare ir dvikovose. XVIII a. lenkų istoriko Jeržio Kitovičiaus teiginys, kad tokio tipo gardas išrado lietuviai, yra plačiai paplitęs ir dažnai cituojamas; nepaisant to, vien jo replikos šiam teiginiui patvirtinti nepakanka: pastaroji yra dviprasmiška, nėra kitų ją patvirtinančių šaltinių. Vis dėlto, remiantis muziejuose išlikusių furdimentų skaičiumi ir kilme galima teigti, kad toks ginklų tipas buvo būdingesnis Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei nei Lenkijos karalystei. [Iš straipsnio, p. 38]