Tauragės zonos tarmiškumas: tarminių požymių realizacijos pokyčiai (XX a. antroji pusė – XXI a. antrasis dešimtmetis)

LTŽmonių mobilumas ir bendravimas su kitų (pa)tarmių vartotojais – vieni iš svarbiausių veiksnių, skatinančių pietų žemaičių raseiniškių patarmės kaitą. Dėl judėjimo į kaimyninių (pa)tarmių (vakarų žemaičių, pietų žemaičių varniškių, vakarų aukštaičių kauniškių) sociokultūriškai stipresnes infrastruktūros vietoves patarmės pietvakarinėje dalyje yra susidariusi komunikaciniais ryšiais pasižyminti zona. Joje – 15 „Lietuvių kalbos atlaso“ (toliau – LKA) punktų: Vainutas (LKA 356), Žvingiai (LKA 357), Pagramantis (LKA 358), Lomiai (LKA 359), Batakiai (LKA 360), Skaudvilė (LKA 361), Petkaičiai (LKA 362), Žygaičiai (LKA 390), Jociai (LKA 391), Stragutė (LKA 392), Joniškė (LKA 393), Pašaltuonys (LKA 394), Eržvilkas (LKA 395), Rūgaliai (LKA 463) ir Eičiai (LKA 464). Žemaitiškųjų bendruomenių migravimo pasekmė – besiformuojantis pereiginis Tauragės geolektas. Pereiginiams geolektams būdingas didelis tarminių požymių kaitumas ir variantiškumas patvirtintas trijų kartų tarmiškumo tyrimu. Straipsnyje atskleidžiamas raseiniškiams būdingų tarminių požymių realizavimas XX a. antrosios pusės tarminiuose tekstuose ir XXI a. antrojo dešimtmečio garso įrašuose iš geriausiai XX a. raseiniškių patarmę turėjusių reprezentuoti septynių Tauragės zonos LKA punktų: Vainuto (LKA 356), Žvingių (LKA 357), Pagramančio (LKA 358), Lomių (LKA 359), Skaudvilės (LKA 361), Žygaičių (LKA 390) ir Jocių (LKA 391). Sugretinus abiejų laikotarpių tarminių požymių realizaciją, pastebėta, kad požymiai skirtingai realizuojami ne tik pagal laikotarpius, bet ir beveik visuose LKA punktuose bei kiekvieno pateikėjo tarminės medžiagos fragmente.Apskaičiuoti tarmiškumo rodiklių vidurkiai parodo, o apibendrintų tarmiškumo įverčių diagramos patvirtina, kad Tauragės zonoje XX a. antrojoje pusėje buvo kalbama tradiciniu patarmės variantu (tarmine kalba), XXI a. antrajame dešimtmetyje – tarmiškąja kalba. Nustačius minimalaus ir maksimalaus tarmiškumo ribų skirtumus bei vyraujančių indeksų svyravimus įrodoma, kad tiriamai zonai tarminis heterogeniškumas būdingas jau nuo XX a. antrosios pusės. Per daugiau nei šešiasdešimt metų vyko gana dinamiškas perėjimas nuo tarminės prie tarmiškosios kalbos, todėl didesni tarmiškumo rodiklių svyravimai garso įrašuose nei tekstų fragmentuose leidžia teigti dėl konvergencijos procesų XXI a. spartėjančią patarmės kaitą. Raktažodžiai: pietų žemaičiai raseiniškiai, patarmė, Tauragės zona, tarmiškumas, tarmiškumo įvertis, tarmiškumo rodiklis. [Iš leidinio]

ENMobility and interaction with speakers of other (sub)dialects are two of the most important factors driving the change in the Southern Žemaitian subdialect of Raseiniai. Movement towards more socioculturally and infrastructurally stronger locations within the neighbouring (sub)dialects (Western Žemaitian, Southern Žemaitian of Varniai, Western Aukštaitian of Kaunas) has caused the formation of a separate zone in the south-western part of the Southern Žemaitian subdialect of Raseiniai. Characterised by communicational links, this zone includes 15 points of the „Atlas of the Lithuanian Language“ (Lietuvių kalbos atlasas; hereinafter – LKA): Vainutas (LKA 356), Žvingiai (LKA 357), Pagramantis (LKA 358), Lomiai (LKA 359), Batakiai (LKA 360), Skaudvilė (LKA 361), Petkaičiai (LKA 362), Žygaičiai (LKA 390), Jociai (LKA 391), Stragutė (LKA 392), Joniškė (LKA 393), Pašaltuonys (LKA 394), Eržvilkas (LKA 395), Rūgaliai (LKA 463) ir Eičiai (LKA 464). The migration of Žemaitian communities prompted the formation of a transitional Tauragė geolect. A three-generational study of dialecticism in the area confirms intense changeability and variability of dialectal features – the characteristics of a transitional geolect. This article analyses the realization of dialectal features in the Southern Žemaitian subdialect of Raseiniai based on dialectal texts collected during the second half of the 20th century and the sound recordings obtained during the 2010s. This data was collected from seven LKA points within the Tauragė zone (Vainutas (LKA 356), Žvingiai (LKA 357), Pagramantis (LKA 358), Lomiai (LKA 359), Skaudvilė (LKA 361), Žygaičiai (LKA 390), and Jociai (LKA 391)) deemed to be most representative of the subdialect in the 20th century.When the realization of dialectal features during these two periods was compared, differences were found not only in terms of the time segment but also within virtually all LKA points and fragments of dialectal materials supplied by every respondent. The average dialecticism scores show that the residents of the Taurag zone spoke the traditional variant of the subdialect (dialectal speech) in the second half of the 20th century but moved towards a less traditional variant by the 2010s. This is also summarised and confirmed in the diagrams of dialecticism values. During the research, differences between the minimum and maximum limits of dialecticism were identified and the range of dialecticism indexes was determined. The results prove that the Tauragė zone has been dialectally heterogenous since the second half of the 20th century. In just over sixty years the area has experienced a rather dynamic transition from dialect speech to the less traditional variant. Therefore, a greater degree of variation across the dialecticism scores of the sound recordings, compared to those observed in the text fragments, leads to the conclusion that the change in the subdialect is becoming increasingly faster in the 21st century due to the processes of convergence. Keywords: Southern Žemaitian in Raseiniai, subdialect, Tauragė zone, dialecticism, dialecticism value, dialecticism score. [From the publication]

• Dialektometrinis tradicinių lietuvių tarmių klasifikacijos pjūvis: žvalgomasis tyrimas / Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Rima Bakšienė, Laura Geržotaitė, Daiva Kardelytė-Grinevičienė, Asta Leskauskaitė, Violeta Meiliūnaitė, Simona Vyniautaitė ; sudarytojos Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2019. 406 p.
• Lietuvių dialektologijos profiliai: XXI amžiaus pradžios regioniniai variantai, jų santykiai ir perspektyvos / Violeta Meiliūnaitė, Agnė Čepaitienė, Diana Dambrauskienė, Žydrūnas Šidlauskas, Nijolė Tuomienė, Simona Vyniautaitė, Danutė Valentukevičienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2021. Elektroninis (PDF), 255 p.
• Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija / sudarė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. 327 p., [16] žml. lap.
• Lietuvių tarmių transkripcija: tradicija ir IPA / Rima Bakšienė, Agnė Čepaitienė. Linguistica Lettica. 2017, 25, p. 203-229.
• Multimodalusis tarmėtyros modelis: vietinės lenkų kalbos variantiškumo Lietuvoje tyrimo galimybės / Danguolė Mikulėnienė. Lietuvos lenkų tarmės / redaktorė Kristina Rutkovska. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. 1 pdf (12 p.).
• Pietų žemaičių raseiniškių kalbinis pereigiškumas: horizontalusis ir vertikalusis variantiškumas : disertacija / Diana Dambrauskienė. Vilnius, 2021. 175 p.
• Tarmiškumas kaip išmatuojamas dydis / Danguolė Mikulėnienė. Lietuvių kalba. 2020, 15, 1 pdf (11 p.).
• Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: nuo tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų / Danguolė Mikulėnienė. Respectus philologicus. 2019, Nr. 35 (40), p. 51-62.
• Tarptautinės fonetinės abėcėlės taikymo lietuvių tarmių garsams galimybės / Rima Bakšienė, Agnė Čepaitienė. Baltistica. 2017, t. 52, Nr. 1, p. 105-135.
• XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas : žemėlapiai ir jų komentarai / [sudarytojos. Vilnius : Briedis, 2014. 464 p.