Kalbos redaktoriai: iššūkiai, nuostatos ir motyvacija

LTŠiame straipsnyje nagrinėjami kalbos redaktorių patiriami iššūkiai, jų nuostatos ir motyvacija redaguoti. Tikslas – išanalizuoti, su kokiais sunkumais kalbos redaktoriai susiduria redaguodami tekstus, ištirti jų nuostatas lietuvių kalbos norminimo atžvilgiu ir sužinoti, kokios motyvacijos vedami jie redaguoja tekstus, palyginti gautus rezultatus su jau atliktais tyrimais. Analizuojama 10 kokybinių giluminių pusiau struktūruotų interviu su kalbos redaktorėmis. Vidutinė vieno interviu trukmė – 45 min., tyrimo medžiagą iš viso sudaro 7 val. trukmės interviu garso įrašai, transkribuoti įrašai sudaro 100 psl. teksto. Tyrimo informantės redaguoja įvairius tekstus: kultūrinius, teisinius, medicininius, kulinarinius, grožinius, taip pat filmų tekstus. Medžiagos analizės metodas – kokybinė interviu turinio analizė. Nustatyta, kad kalbos redaktorės savo darbe susiduria su įvairiais iššūkiais: jaučiami sunkumai dėl vėluojančios lietuviškos terminijos, liberalėjančios politikos kalbos norminimo atžvilgiu. Tyrimo dalyvės kalbos norminimo idėjos nekvestionuoja, jos svarbą grindžia įvairiais argumentais. Pabrėžiamas bendrinės kalbos prestižas, išryškinama viešosios bei privačiosios kalbos skirtis. Tyrimo dalyvės išsako kritikos kai kuriems Lietuvos kalbų politikos aspektams: kvestionuojami kai kurie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimai, kalbos purizmas. Kaip svarbiausią kalbos redagavimo aspektą informantės išskiria teksto sklandumą ir aiškumą. Nustatyta, kad dauguma informančių jaučia prisidedančios prie kalbos kūrimo, darančios įtaką kalbai. Raktažodžiai: kalbos redaktoriai, redagavimas, kalbinės nuostatos, kalbų politika, bendrinė kalba. [Iš leidinio]

ENThe aim of this work is to analyse the challenges that language editors face when editing texts and to investigate the linguistic attitudes and motivation of editors. The paper analyses 10 qualitative in-depth semi-structured interviews with language editors. The average length of each interview is 45 minutes. The research material consists of a total of 7 hours of audio recordings of the interviews, the transcribed recordings make up 100 pages of text. The texts edited by the participants vary in their nature: cultural, legal, film texts, scientific, medical, culinary, business, fiction literature and etc. It has been found that language editors face various challenges in their work: for example, difficulties due to late Lithuanian terminology, liberalising Lithuanian language policy. The linguistic attitudes of the editors have been analysed: the participants in the study do not question the idea of language normalization and explain its importance with various arguments. They stress the prestige of the common language and the difference between public and private language. The participants of the study criticise some aspects of the Lithuanian language policy: some decisions of The State Commission of the Lithuanian Language are questioned, as well as language purism. The most important aspect of language editing, according to the editors, is the fluency and clarity of the text. It was found that most of the informants feel that they contribute to the development of the language and influence the language. Keywords: language editors, editing, linguistic attitudes, language policy, standard language. [From the publication]

• Internetinė visuomenė ir kalbininkai : pokalbis įmanomas? / Rita Miliūnaitė. Bendrinės kalbos norminimas ir vartojimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. P. 62-81.
• Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros / Rita Miliūnaitė. Kalbos kultūra. 2009, 82, p. 149-172.
• Kalba ir galia. Kalbos redaktorių savimonė ir vaidmuo kalbos standartizavimo lauke / Eglė Jankauskaitė. Darbai ir dienos. 2021, t. 75, p. 47-62.
• Kalbos kultūros studijos / Aldonas Pupkis. Vilnius : Gimtasis žodis, 2005. 415 p.
• Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose / Laima Nevinskaitė. Kalbos kultūra. 2008, 81, p. 245-265.
• Kalbos redaktoriai: darbo prestižas, įtaka kalbai ir jaučiamos grėsmės / Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Neringa Micutaitė. Lietuvių kalba. 2023, 18, p. 8-26.
• Kalbos redaktorių visumos Lietuvoje paieškos / Inga Gaižauskaitė. Lituanistica. 2020, Nr. 1, p. 37-45.
• Leonas Gudaitis – kūrybiškas redaktorius, parengęs unikalų Lietuvos mokslo darbų istorijoje rinkinį / Danguolė Valančė. Darbai ir dienos 2023, t. 80, p. 123-140.
• Nuostatos dėl bendrinės kalbos ir tarmės: Joniškėlio atvejis / Meilutė Ramonienė. Kalbos kultūra. 2006, 79, p. 137-148.
• Redaktorių nuostatos: demokratijos poreikis / Jurgita Girčienė. Lituanistica. 2019, Nr. 2, p. 113-123.
• Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu / Inga Gaižauskaitė, Natalija Valavičienė. Vilnius : Registrų centras, 2016. 391 p.
• Tarmės socialinė vertė : Lietuvos miestų jaunimo kalbinės nuostatos / Meilutė Ramonienė. Taikomoji kalbotyra. 2013, 2 1 html.
• Tarp rankraščio ir knygos: redaktoriaus funkcijos / Jurgita Girčienė. Knygotyra. 2020, t. 75, p. 124-140.