Belaisviai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino karuose (XIV-XV amžiai) : disertacija
LTŠiame darbe daugiausia dėmesio skiriama patekimui į nelaisvę, buvimui ir sąlygoms nelaisvėje bei paleidimui iš nelaisvės. Atskiruose skyriuose analizuojamos sutartys ir praktikos, reglamentavusios ir ribojusios kovotojų teises į belaisvius ir grobį; atskleidžiamas belaisvio „portretas“ arba socialinės grupės, kuriai jis priklausė. Be patekimo į nelaisvę, svarbi buvo ir karo belaisvio padėtis nelaisvėje – kur jis buvo laikomas, kaip jis buvo aprūpinamas ir prižiūrimas. Galiausiai paskutinėje dalyje nagrinėjamos įvairios praktikos – nuo išpirkos iki mainų ir lygtinio paleidimo bei laidavimo. Plačiai aptariamos derybos dėl karo belaisvių ir jų išnaudojimas vienokiems ar kitokiems tikslams. Todėl tyrime daugiausia dėmesio skiriama praktikoms, kurios, nesvarbu, ar jos susijusios su LDK, Vokiečių ordino ar Lenkijos Karalystės karo belaisviais, iš esmės yra vienodos ir atspindi taisykles, kurios tarp susitariančiųjų šalių buvo nusistovėjusios dar iki jų užfiksavimo rašytiniame šaltinyje. Normos tarp kariaujančių šalių ne tik tapo panašios, bet ir vystėsi panašiu tempu, buvo pritaikomos konkrečioms situacijoms. [lvb.lt]
ENThis work focuses on how a person came to be captured, time spent in captivity and the conditions under which a prisoner of war was held in captivity, and, lastly, how he was able to regain his freedom. Separate chapters analyse the treaties and practices that regulated and limited the rights of combatants over captives and booty; revealing the ‘portrait’ of the captive or the social group to which he belonged. In addition to the capture, the situation of prisoners of war in captivity is also important – where he was held, how he was provided for, and cared for. Finally, the last part of the thesis examines a range of practices, from ransoms to exchanges and parole on bails. Negotiations over prisoners of war and their exploitation for one purpose or another are also extensively discussed. The study therefore focuses on practices which, whether they concern prisoners of war of the Grand Duchy of Lithuania, the Teutonic Order or the Kingdom of Poland, are essentially the same and reflect the rules that had been established between the contracting parties even before they were recorded in a written source. Not only did the norms between the belligerents become similar, but they also evolved at a similar pace and were adapted to specific situations. [lvb.lt]
