LTJuozas Papečkys – karininkas, teisininkas, visuomenininkas. Likimas lėmė gyventi ir veikti sudėtingame XX a. pirmos pusės laikotarpyje, tačiau sudarė sąlygas atsiskleisti įvairiapusei asmenybei. Pirmosios mokslo žinios įgytos maištingoje Marijampolės gimnazijoje, toliau – teisės studijos Maskvos universitete, jos buvo sėkmingos J. Papečkio karjeros pagrindas jau nepriklausomoje Lietuvoje. Pirmojo pasaulinio karo laikotarpis praleistas Maskvoje ir Šiaurės Kaukazo regione, vėliau – mokslai Karo mokykloje, tarnyba carinės Rusijos kariuomenėje, po to baltųjų gretose ir galiausiai – slapstymasis nuo mobilizacijos. Tačiau šiuo metu išryškėjo J. Papečkio ne tik kaip karininko, bet ir kaip visuomenininko potencialas. Jo pavardė figūravo Šiaurės Kaukazo lietuvių karo pabėgėlių bendruomenės ir jų repatriacijos reikaluose. 1919 m. pabaigoje, vos tik grįžęs į Lietuvą, J. Papečkys iš karto gavo pasiūlymą dirbti Kariuomenės teisme. Toliau karininko teisininko gyvenimas pasisuko nuo specifinių ir atsakingų pareigų Kariuomenės teisme bei Krašto apsaugos ministerijoje į Krašto apsaugos ministro postą. Dar vėliau susiklosčiusi šalies politinė situacija lėmė J. Papečkio sprendimą pasitraukti į civilinės teisės sritį. Karininko plk. ltn. J. Papečkio įvairiapusė veikla, jo indėlis į Lietuvos kariuomenę, karo teisės pertvarkas mums primena, kad Lietuvos valstybingumo 100-mečio išvakarėse būtina atsigręžti į valstybingumo puoselėtojus ir šį kartą įdėmiau pažvelgti į šios asmenybės gyvenimą bei darbus.Taigi šio straipsnio tikslas – atskleisti karininko, teisininko ir visuomenininko Juozo Papečkio veiklą. Šis biografinio pobūdžio tyrimas aktualus ir todėl, kad per biografinių detalių analizę atskleidžiamas platesnis aplinkos kontekstas ir procesai: lietuvių karo pabėgėlių situacija Pirmojo pasaulinio karo metais, nepriklausomos Lietuvos trapaus valstybingumo iššūkiai, bendra šalies politinė, socialinė ir karinė situacija. [Iš straipsnio, p. 247]