Kovoje dėl garbės. Dvikovų kultūra Lietuvoje

• Vytauto Didžiojo karo muziejus: numerio tekstas

LTDvikova, kaip tam tikromis taisyklėmis apibrėžta dviejų asmenų akistata, Lietuvoje atsirado pagonybės laikais, perimant priešo – Kryžiuočių ordino – karybos tradicijas. XVI a. Italijoje susiformavusi modernioji dvikova amžiaus viduryje neretai praktikuota ir Lietuvoje. Pagrindiniai bruožai – akistatos priežastis (įžeistos garbės gynimas), nustatytos sąlygos (vieta, ginklai, baudžiamosios atsakomybės už kovos padarinius neigimas). Palaipsniui, XVII–XVIII a., susiformuoja įprotis pasirinkti dvikovos sekundantus – tai dar vienas svarbus moderniosios dvikovos bruožas. Vis dėlto Lietuvos istorijos šaltiniuose dvikova (pojedynek) įvardijamos akistatos, ypač kalbant apie smulkiųjų bajorų priešpriešą, neretai įgaudavo stichiškumo požymių. Įniršusių oponentų kirstynės gana dažnai baigdavosi negarbingu elgesiu ir labiau primindavo peštynes, o ne taisyklių apibrėžtą moderniąją dvikovą. Renesanso ir Baroko epochų sankirtoje Lietuvos dvikovininkus pasiekė XVI–XVII a. ginkluotės naujienos – rapyros ir špagos, tačiau masinio vartojimo ginklais mūsų šalyje jos netapo. Kardas, neatsiejamas net ir nepasiturinčio Lietuvos bajoro atributas, išliko bene pagrindinis įnagis, kuriuo buvo sprendžiami XVIII a. pab.–XIX a. pr. lietuvių ginčai dėl įžeistos garbės. Lietuvos–Lenkijos valstybės saulėlydyje dvikovose vis dažniau naudoti titnaginiai, o carinės priespaudos metais – kapsuliniai pistoletai. Požiūris į dvikovas Lietuvoje mažai tesiskyrė nuo šio reiškinio vertinimo kituose Europos kraštuose. Juridiškai jos buvo uždraustos nuo pat 1566 m. Antrojo Lietuvos statuto, tačiau faktiškai vyko gana dažnai. Ir bajorijos, ir aristokratijos sluoksniuose garbės gynimas dvikovoje dažniausiai vertintas kaip drąsus, garbę pelnantis veiksmas, susijęs su kilmingo asmens prigimtimi, pabrėžtinai deklaruojama reputacijos viršenybe prieš sveikatą ar gyvybę.1918 m. atgimusioje Lietuvoje būta bandymų įteisinti dvikovas kariuomenėje, tačiau šio sumanymo atsisakyta. Šaltojo ginklo valdymo įgūdžiai Karo mokykloje ir raitelių daliniuose ugdyti siekiant pagerinti karių fizinį parengimą ir paruošti juos galimai akistatai su priešu mūšio lauke. Sportinį pobūdį įgavusios moderniosios dvikovos apraiškos vėliau peraugo į lietuviškąją fechtavimo mokyklą. [Iš straipsnio, p. 214]