Lietuvos didžiosios kunigaikštystės husarai 1674-1776 m. Paskutinis tautinio autoramento sunkiosios kavalerijos šimtmetis

• Vytauto Didžiojo karo muziejus: numerio tekstas

LTŠiame straipsnyje siekiama pristatyti LDK husarų istoriją 1674–1776 m., nuo Jono Sobieskio valdymo pradžios iki Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių Tautinio autoramento panaikinimo ir husarų vėliavų išformavimo 1775–1776 m. karinių reformų metu. Šiam tikslui pasiekti atskiruose skyriuose nagrinėjama husarų vieta LDK kavalerijoje, jų vėliavų organizacija, struktūra, išlaikymas, ginklai, šarvai, apranga, ekipuotė, pateikiamos žinios apie žirgus. Stengiamasi atskleisti per maždaug šimtą metų husarų vėliavas keitusius procesus. Muziejinio darbo pobūdis ir jo tikslai kelia šiam straipsniui kai kuriuos specifinius uždavinius, todėl jame daug dėmesio skiriama šių kavaleristų ginklams ir šarvams, nes jie sudaro santykinai gausią ir vertingą Vytauto Didžiojo karo muziejuje (toliau VDKM) ir kituose Lietuvos bei užsienio muziejuose išlikusio XVII–XVIII a. karinio paveldo dalį. 1674–1776 m. laikotarpio LDK husarų ginklų, šarvų, aprangos detalės pirmą kartą taip aiškiai pabrėžė Lietuvos kariuomenės ir valstybės savitumą. Atidžiai įvertinę atskirus husarų istorijos aspektus, galėsime atkurti ir jų veikimo bendrą vaizdą Lietuvai ir visai unijinei valstybei sudėtingais laikais. Nuo XVII a. paskutinio ketvirčio pradžios LDK kariuomenės husarai nedalyvavo kariniuose veiksmuose, tačiau apie kitus jų raidos ir funkcionavimo aspektus randame santykinai daug žinių. Vis dėlto husarų istorijoje kai kurie paminėto laikotarpio dešimtmečiai lieka mažai žinomi. [Iš straipsnio, p. 105]