Ausbildung für Soziale Berufe in Litauen

LTAutorės nagrinėja socialinių darbuotojų rengimą Lietuvoje. Pateikiama istorinė problemos apžvalga, pažymint, kad iki Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje nebuvo profesionalių socialinių darbuotojų. Teigiama, kad socialinio darbo raidos užuomazgas galima atsekti nuo LDK laikų, kai atsirado pirmieji globos namai, tačiau iki sovietų okupacijos socialinė globa buvo daugiausia šeimos ir iš dalies bažnyčių reikalas. Parodoma, kad sovietinė santvarka institucionalizavo socialinę globą ir paramą, ją centralizavo ir medikalizavo. Atskleidžiama, kad atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1990 m., atsirado daug ribinių visuomenės grupių, kurioms buvo reikalinga socialinė pagalba: bedarbių, benamių, prostitučių, išaugo gyventojų ekonominė diferenciacija, o su ja - ir skurdas, pablogėjo kriminogeninė situacija. 1990-1991 m. į Lietuvą atvyko pirmieji socialiniai darbuotojai iš Vakarų šalių, jie ir supažindino lietuvius su socialinio darbuotojo profesija. Konstatuojama, kad 1992m. prasidėjo socialinio darbo profesionalizacijos procesas: Vilniaus Universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir Utenos kolegijoje pradėti ruošti socialinio darbo specialistai. Įvardijami universitetai ir kolegijos, ruošiantys socialinius pedagogus, nagrinėjamos jų studijų programos, reikalavimai joms, dėstomi dalykai bei suteikiamos kvalifikacijos. Lyginamos studijų programos įvairiose mokslo įstaigose. Apibendrinant socialinio darbo specialistų rengimo patirtį, iškeliamos spręstinos problemos: būtinybė įgyti daugiau praktikos, išmokti užsienio kalbų, gerinti profesijos įvaizdį, pažymimas vadovėlių lietuvių kalba trūkumas.Reikšminiai žodžiai: Socialinis darbas; Socialinė pedagogika; Soical work; Social pedagogy.

ENThe authors discuss the training of social workers in Lithuania. A historical overview is presented, noting that before the restoration of independence there were no professional social workers in Lithuania. It is argued that the roots of social work go back to the Grand Duchy of Lithuania (GDL) times, when the first care home was established. However, until the Soviet occupation mostly families and at times churches were responsible for social care. It shows how the Soviet system institutionalised social care and the sources of its support, and centralised and turned it into a profession within the medical sphere. It is revealed that since Lithuania's independence many marginal groups have appeared in society that required social help: unemployed, homeless, prostitutes – the economic gap between people grew with poverty and crime. In 1990–1991 social workers from the West came to Lithuania and introduced their profession here. It is stated that in 1992 the process of professionalisation of the social work profession began when Vilnius University, Vytautas Magnus University and Utena College started preparing social work professionals. Universities and colleges preparing social workers are presented, and their study programmes, requirements, taught subjects and awarded qualifications are analysed. The authors compare study programmes offered by different institutions. The main issues that need to be addressed were formed from the years of experience of training social workers: the need to gain more practice, learn foreign languages and improve the profession's image as well as highlight the shortage of textbooks in the Lithuanian language.

• Differentiation levels of school social pedagogue activity : theoretical and empirical insights in the context of Lithuania and Germany / Lina Majauskienė, Irena Leliūgienė. Socialiniai mokslai. 2008, Nr. 3 (61), p. 60-69.
• Mokyklos socialinio pedagogo veikla : bendrieji struktūros komponentai kaip lyginamosios analizės rezultatas / Lina Majauskienė, Irena Leliūgienė. Socialinis darbas. 2007, t. 6, Nr. 2, p. 5-13.
• Socialinių darbuotojų / socialinių pedagogų rengimas Lietuvoje / Irena Leliūgienė, Elvyra Giedraitienė, Liudmila Rupšienė. Pedagogika. 2006, 83, p. 64-73.