LTNuo Sąjūdžio pradžios praėjo daugiau nei trisdešimt metų, tačiau moterų iniciatyvos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje nėra analizuotos. Lietuvos Respublikos Seimas, minėdamas Sąjūdžio jubiliejų, 2018-uosius paskelbė Sąjūdžio metais ir 1988-1990 metus išskyrė kaip ypač svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį, kai sovietų okupacinėje sistemoje Sąjūdžio Seimas veikė kaip dalinis, bet teisėtas demokratinis tautos atstovas. Straipsnyje analizuojamas moterų įsitraukimas į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvines grupes, dalyvavimas Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje ir suvažiavime. Aptariamas Moterų sąjūdis, veikęs kaip Sąjūdžio dalis, miestų iniciatyvinės sąjūdžio grupės. Keliamas Moterų sąjūdžio grupių veiklos ir lyderystės klausimas, aiškinamasi, kaip Moterų sąjūdis bendravo ir bendradarbiavo su Moterų taryba, Sovietų Sąjungos sukurta institucija, neturėjusia įtakos moterų įtraukimui į visuomeninę veiklą ar į ideologines propagandines partijos iniciatyvas, neskaitant pavienių atvejų. Moterų tarybų veikla išryškėjo kuriantis Sąjūdžiui ir visus 1989 metus iki Aukščiausiosios Tarybos rinkimų, įvykusių 1990 m. Straipsnio tikslas - atskleisti moterų vaidmenį kuriant Sąjūdį ir Moterų sąjūdžio veiklų specifiką, įsitraukimo laipsnį, keltas problemas ir siūlytus sprendimus. Siekiant tikslo analizuota archyvinė medžiaga, esanti Lietuvos valstybės naujojo archyvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio fonde, Kauno regioninio valstybės archyvo Kauno sąjūdžio fonde, to meto periodinėje spaudoje, pasitelkti šiais klausimais atlikti moksliniai tyrimai. Pagrindiniai žodžiai: Moterų sąjūdis; Moterų sąjūdžio iniciatyvinės grupės; Moterų taryba; socialinė politika; mitingai; susirinkimai.
ENOver 30 years have passed since the beginning of the Reform Movement; however, women’s initiatives in the Reform Movement of Lithuania have not been analysed. Commemorating the anniversary of the Reform Movement, Seimas of the Republic of Lithuania declared 2018 as the year of the Reform Movement and highlighted the period of 1988-1990 as a period of great importance in the Lithuania history when Seimas of the Reform Movement acted as a partial yet legal democratic representative of the nation in the Soviet occupation system. The article analyses women’s engagement into the initiative groups of the Sąjūdis, their participation in the initiative group and congress. The aim of this article is to shed light on the role of women in the building of the Soviet Union and the specific nature of the activities of the women’s Sąjūdis, the degree of involvement, the problems raised and the solutions proposed. In order to achieve this goal, the archival material contained in the fund of the Lithuanian Perestroika Sąjūdis of the New Archive of the Lithuanian State, the fund of the Kaunas Movement of the Kaunas Regional State Archive, the periodical press of the time were analysed, and the following scientific research was made available. Keywords: Women’s Reform movement’s; Women’s Reform movement’s initiative groups; Women’s council; social policy; meetings; assemblies. [From the publication]