Verbal communication aspects in the process of educating in philology in the context of new educational mentality
LTStraipsnio tikslas yra atskleisti išsilavinusios asmenybės kūrimosi procesą, pagrįstą filologiniu ugdymu, kurio pagrindinis tikslas – vystyti verbalinės komunikacijos įgūdžius, kaip priemones bei sąlygas intelektualios asmenybės realizacijai. Pirmojoje straipsnio dalyje trumpai aprašoma naujoji ugdymo samprata. Šioji samprata reikalauja ir naujų ugdymo funkcijų. Viena iš jų yra specifinis lavinimas tam tikrose žmogiškosios veiklos sferose. Lietuvos pedagogikoje terminas „ugdymas“ turi daug interpretacijų; ją sudaro lavinimo ir žinių vystymo procesai, įgūdžiai, mąstymas, bruožai ir kt. Jis taip pat apima mokymo bei lavinimo procesus. Vienos iš svarbiausių ugdymo funkcijų apibrėžiamos kaip prusinimas, mokymas mokykloje (schooling), mokymasis ir mokymas, taip pat asmenybės „kultūrinimas“ (kultūrinis vystymas). Mokslinės žinios ugdymo procese yra integruojamos kartu su moralinėmis, kultūrinėmis, socialinėmis vertybėmis. Vienas iš Lietuvos mokyklos prioritetų yra komunikacija, ypač užsienio kalbų mokymas. Pagal dabartinių tyrimų duomenis, daugelis Lietuvos gyventojų stokoja kalbėjimo užsienio kalbomis įgūdžių. Straipsnio autorės tvirtina, jog vienas iš moderniausių verbalinės komunikacijos ugdymo metodų yra probleminis mokymas. Moderni retorinė kompetencija priklauso nuo filologinio lavinimo lygio, todėl verbalinės komunikacijos lavinimo filologinio ugdymo procese analizė šiuo metu yra aktuali. Šiuolaikinė ugdymo samprata reikalauja ir naujų filologinio ugdymo metodų.
ENThe objective of the article is to reveal process of formation of an educated personality based on philological education, which main objective is to develop verbal communication skills as means and conditions for implementation of an intellectual personality. The first part of the article briefly describes a new education concept. This concept requires new education functions too. One of them is specific education in certain spheres of human activity. In the Lithuanian pedagogy the term “education” has many interpretations: it embraces processes of educating and knowledge acquiring, skills, thinking, personal characteristics, etc. It also includes teaching and training processes. Most important functions of education are defined as schooling, learning and teaching as well as cultural development of personality. Scientific knowledge is integrated in educational process together with ethical, cultural and social values. One of priorities of the Lithuanian school is communication, especially learning of foreign languages. According to current research data, many Lithuanians lack foreign language skills. The author of the article states that one of the most modern methods of verbal communication training is problem-based learning. The modern rhetorical competence depends on a level of philological training this is why analysis of verbal communication training in philological education is urgent at present. The modern education concept requires new methods of philological education.
- Aukštesniųjų klasių moksleivių filologinis išprusimas šiuolaikinio gimtosios kalbos mokymo požiūriu : disertacija / Nijolė Bankauskienė. Kaunas, 1999. 211 lap.
- Iškalbos mokymas / Zita Nauckūnaitė. Kaunas : Šviesa, 2000. 207 p.
- Model of emancipation of spoken English in a multicultural context: the problem-based learning case study of International Studies Centre in Kaunas University of Technology / Nijole Ciuciulkiene, Liuda Siauciukeniene. Education-line. p. 1-13.
- Retorika : iškalbos stilistika / Regina Koženiauskienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001. 461 p.
