Užgavėnės Mažojoje Lietuvoje. Tradicijų rekonstrukcija
LTUžgavėnės buvo švenčiamos per pavasario lygiadienį – kovo antros dekados pabaigoje ir trečios pradžioje. Ilgainiui Užgavėnių laikas (septintosios savaitės prieš Velykas antradienis) buvo pritaikytas prie krikščioniškojo bažnytinio kalendoriaus, tačiau dauguma prosenovinių papročių ir tikėjimų bei karnavalinis šventės pobūdis išliko iki mūsų dienų. Savitos Užgavėnių šventimo tradicijos yra susiformavusios Mažojoje Lietuvoje. Straipsnio objektas: Užgavėnių šventės papročiai Mažojoje Lietuvoje. Straipsnio tikslas – išnagrinėti nykstančias apeiginių Užgavėnių papročių reikšmes ir aptarti etninės tradicijos bei tęstinumo, rekonstruojant papročius, galimybes šių dienų šventės modelyje. Straipsnio uždaviniai: 1) išskirti ir aprašyti žinomus lietuvininkų Užgavėnių šventės modelių elementus; 2) išnagrinėti jų turinio reikšmes bei šiuolaikines transformacijas. Raktiniai žodžiai: Užgavėnės, lietuvininkų šventė, Mažoji Lietuva, Šiupinys. Tyrimo metodai: istorinis lyginamasis, turinio analizės, lauko tyrimų (išsamiojo interviu bei dalyvaujančiojo stebėjimo). [Iš straipsnio, p. 1927]
ENThe article examines the significance of the endangered Mardi Gras customs of Lithuania Minor and discusses the possibilities of ethnic traditions and continuity in the reconstruction of customs in the model of today’s celebration. Known elements of Lithuanian Mardi Gras models are singled out and described, and the meanings of their content and modern transformations are analysed. There are three models of Mardi Gras celebration in Lithuania Minor: archaic (15th-19th centuries), 20th century, and the modern one (after 1991 to the present day). On the Mardi Gras of the 20th century, the ritual tradition loses its existential importance in the region discussed, and rituals turn into customs that have acquired new forms and symbolic meanings. Mardi Gras is celebrated both in villages and cities, where the main focus of the celebration is the Šiupinys (hodge-podge) Evening and the general entertainment of young people. The modern model of the festival attempts to combine ethnic traditions with the needs of a consumeroriented modern society. As the city’s cultural influence intensified, customs became a common form of entertainment for the consumer society. The content of a modern festival usually consists of performances by individual characters intertwined with performances by folklore groups and general entertainment (pancakes and šiupinys eating).Traditions are maintained artificially: walks of disguised people are organised by members of local folklore groups or employees of regional cultural institutions. This testifies to the fact that with the disappearance of the ceremonial functions of the festive customs, the significance of the entertainment function is strengthened and the traditions are unified; as in the whole of Lithuania, in the present period in Lithuania Minor, a female stuffed effigy called Morė personifying winter is being burned. On the other hand, such an entertaining nature of these rites allows many archaic customs to survive under new social and cultural conditions. [From the publication p. 2736]
- Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
- Kalendoriniai ir darbo papročiai Lietuvoje XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje : jaunimo vakarėliai / Žilvytis Bernardas Šaknys. Vilnius : Diemedis, 2001. 154 p.
- Karnavalas Lietuvoje / Arūnas Vaicekauskas. Darbai ir dienos. 2002, t. 31, p. 263-276.
- Lietuvių Užgavėnės : nacionalinio tapatumo linkme? / Arūnas Vaicekauskas. Liaudies kultūra. 2010, Nr. 2, p. 23-29.
- Lietuvių žiemos šventės : bendruomenės kalendorinio ciklo apeigos XIX a. pab. - XX a. pr. / Arūnas Vaicekauskas. Kaunas : VDU leidykla, 2005. 192 p.
- Užgavėnių šventės atgarsiai lietuviškoje XX a. pirmosios pusės periodikoje: kaip šventė miestiečiai? / Lina Petrošienė. Istorija. 2013, Nr. 90, p. 14-21.
