KTU socialinių mokslų fakulteto bakalauro studijų studentų filologinis išprusimas dalykinės komunikacijos srityje

LTXXI a. aukštoji mokykla Lietuvoje turi sudaryti sąlygas studentui išplėtoti ne tik profesines sąlygas, bet ir bendrąsias kompetencijas, kurių viena – filologinis studento išprusimas. Išprusimas – tai ugdymo/si proceso rezultatas, kuris pasireiškia, kaip neskaidoma asmenybės struktūros vienovė. Filologinis išprusimas – kalbos, literatūros žinių, gebėjimų bei įgūdžių integracija, padedanti asmenybei kultūrėti, paremta abstrakčiu bei konkrečiu mąstymu, gebėjimu iškelti ir spręsti problemas, suteikianti plačios orientacijos kultūros, meno ir socialinio gyvenimo srityje, leidžianti pasireikšti asmens komunikacijai. Straipsnio tikslas – išanalizuoti KTU Socialinių mokslų fakulteto bakalauro studijų studentų filologinio išprusimo elementus, remiantis jų dalykinės komunikacijos kursiniais darbais, rašytais 2002 m. gegužės mėnesį. Ištirtas 41 darbas, kuriuos grupėmis pasiskirstę rašė 282 studentai. Išsiaiškinta: koks darbų lygis ortografijos srityje, kaip autoriai geba taikyti skyrybos taisykles, kokia darbų stiliaus kokybė. Tirtų darbų ortografijos, skyrybos bei stiliaus klaidos sugrupuotos ir apibendrintos pagal dažnumą. Prieita prie išvados – autoriai geriausiai išmanė ortografijos (rašybos) sritį. Studentai padarė nemažai klaidų sintaksės srityje. Daugiausia klaidų – stiliaus srityje. Išryškėjo netikslūs pažodiniai vertimai iš anglų kalbos, pasikartojantys slavizmai. Tyrimas atskleidė 9-12 klasės kurso ir iš dalies Administracinės kalbos kultūros modulio 1-ame bakalauro studijų kurse spragas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Filologinis išprusimas; Dalykinė kompetencija; Studentų darbų lygis; Skyrybos taisyklių taikymas praktikoje; Studentų darbų stiliaus kokybė; Philological competence; Objective competence; Level of students work; Puting into practice the rules of punctuation; Quality of students works stylistics.

ENIn the 21st century, higher education institutions in Lithuania should be providing students with opportunities to develop not just their professional situation, but also their general competencies, one of which is their linguistic sophistication. Educational sophistication is a product of the training/learning process, which manifests itself in a well-integrated personality. Linguistic sophistication is the integration of linguistic and literary knowledge, capabilities and skills, which helps the individual to become cultured. The purpose of the article is to analyse elements of the linguistic sophistication of Kaunas University of Technology Faculty of Social Sciences Bachelor of Science students, based on the specialised communication in their coursework assignments done during May, 2002. The corpus studied consisted of 41 assignments done by a total of 282 students working in groups. The analysis focused on assessing the correctness of the orthography, the authors’ competence in applying the rules of punctuation and the quality of the writing style in the assignments. Errors in the orthography, punctuation and style of the assignments studied were grouped and sorted according to frequency. We came to the conclusion that the authors of the assignments were best at spelling (orthography). The students had made quite a few errors in the field of syntax. The study points to deficiencies in teaching at the years 9–12 high school level and to some extent in the Administracinės kalbos kultūra [‘Administrative Language Culture’] module in the 1st year of the Bachelor of Science course.