Parapijos kūrimosi prielaidos Viešvilėje

LTTyrimo tikslas – pasinaudojus istorijos šaltiniais ir istoriografija patikslinti Viešvilės parapijos kūrimosi prielaidas. Uždaviniai: aptarti tradicinio viešviliškių istorinės atminties vaizdinio įtaką istoriografijai; supažindinti su krikščioniška sielovada Ragainės komtūrijoje ir ištirti Viešvilės socialinę bei ūkinę aplinką iki reformacijos; išnagrinėti administracines ir ūkines Viešvilės parapijos kūrimosi prielaidas Prūsijos kunigaikštystėje; remiantis mokestiniais dokumentais išanalizuoti Viešvilės visuomenės ypatumus prieš įsteigiant parapiją; aptarti evangelikų liuteronų parapijos Viešvilėjê steigimo istorijos problematiką. Metodai ir metodologija. Susidūrus su skirtingo pobūdžio, informatyvumo ir patikimumo šaltiniais teko derinti skirtingas prieigas ir metodus. Greta deskriptyvinio, naratyvinio, sintezės metodų taikėme kritinę pirminių istorinių šaltinių ir istoriografijos analizę; istoriografijoje prigijusių teiginių apie Viešvilės parapijos susiformavimo prielaidas verifikaciją; geografinio metodo, dedukcijos ir indukcijos elementus. Raktiniai žodžiai: Viešvilės parapija, Viešvilės bažnyčia, karčemos laikytojas, dykra, turkų mokesčiai, Ragainės komtūrija, Vokiečių ordinas, Prūsijos kunigaikštis. [Iš leidinio]

ENThere is a copy of the contract signed on April 30, 1661 on reconstruction of the church in Viešvilė and based on a lost document issued by Duke Albrecht Hohenzollern for the Viešvilė Parish. This copy was used as a ground for unfounded interpretation popular in 1912-1917 that the Viešvilė Parish had been founded in 1517. Prior to the Reformation, pastoral functions were concentrated in Ragainė (Ragnit) and Tilžė (Tilsit). In the area of so-called Wilderness (Germ. Grosse Wildnis) between Prussia and grand Duchy of Lithuania, the process of colonisation took place, and border conflicts were often erupting until the 1650s. There was a tavern in the area of Viešvilė of that Wilderness. This property was later developed into the manor. However, in 1517–1525, the economy of Viešvilė was not strong enough to reach the limit necessary to sustain a parish priest. Turkish tax records (Türkensteuerliste) allow characterising the economic and social situation in Viešvilė before it became the parish. In 1539–1540, the total property of Viešvilė dwellers was a herd of 825 real animals. Most active part of Viešvilė community consisted of 38 tax payers, including 4 direct relatives, 9 namesakes, 6 communities with 8 members, 4 ones having 5 unmarried hired men, one person with 3 serfs and one bachelor of unnamed subordination. Concentration of persons, which were not free in Viešvilė, distinguished it from other villages in the area controlled by Ragainė Region (Hauptamt Ragnit) official (pakamorė) Butkus.Nowhere else registered peasants-serfs have been detected here. They are related to the possession of the tavern keeper. The analysis of the personal names of the villagers on the eve of the formation of the parish confirmed that the 25 written names of 38 taxpayers were of Baltic origin, with 1 Slavonic-Baltic and 11 German written ones, but only one name of Werner Swobe is undoubtedly of German origin. The data obtained allow stating the trends of allocation of aliens from Žemaitija and obvious local migration from Ragainė, Tilžė and Įsrutis (Amt Insterburg) regions. It is probable that the priest of the future parish was required to know or learn to speak Lithuanian. Viešvilė Parish was founded in one wave together with 4 other Evangelical Lutheran churches. The pioneer of this idea should be sought among the initiators of the founding of new parishes in 1553–1556. The most important of these was the head of state and a patron of the Church, Prince Albrecht of Prussia. The sources directly revealing and confirming the identity of the first Viešvilė priest, the circumstances of the construction of the first Viešvilė church building are not revealed yet, but directions for further searches are indicated. [From the publication p. 2729]

• Aspects of settlement in the Klaipėda District (Memelland) in the late fifteenth and early-sixteenth centuries / Stephe C. Rowell. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2005, t. 11, p. 22-34.
• Lietuvių ir vokiečių kaimynystė / Arthur Hermann. Vilnius : Baltos lankos, [2000]. 323 p.
• Mažosios Lietuvos bažnyčia XVI-XX amžiuje / Albertas Juška. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 1997. 782 p.
• Ragainės urbanistinės raidos bruožai XV-XVIII amžiais / Martynas Purvinas. Kultūros paminklai. 2010, 15, p. 77-87.
• Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje : XVI a. trečias dešimtmetis - XVII a. pirmas dešimtmetis / Ingė Lukšaitė. Vilnius : Baltos lankos, 1999. 647 p.
• Smulkios žinios iš penkiolikto amžiaus Klaipėdos (apie 1400-1525 m.) : [šaltinių publikacija su įvadu bei komentarais] / Stephen C. Rowell. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2005, t. 11, p. 47-69.