Bendruomenės požiūris į vaikus globojančią šeimą: empirinis tyrimas

• Attitude of society towards families fostering children: empirical research
• Community approach to a foster family: a pilot study

LTVaikus globojančių asmenų, kaip socialinių edukatorių, atsiradimas yra viena iš socialinių novacijų Lietuvoje. Lietuvoje vaikus globojantys asmenys dar tik formuoja savo socialinį identitetą, tuo tarpu pasaulyje pastebimas vaikus globojančios šeimos paradigmos virsmas. Išskiriama tradicinė ir modernioji globojančių šeimų veiklos paradigma. Anot tradicinės paradigmos, vaikus globojantys asmenys turi globotiniui atstoti tikruosius tėvus. O moderniosios paradigmos atstovai tvirtina, jog globėjai negali globojamam vaikui atstoti tėvų, jų pagrindinė pareiga – atlikti psichologinę-terapinę bei edukacinę funkcijas. Taigi šiame straipsnyje analizuojamas bendruomenės požiūris į vaikus globojančias šeimas. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje straipsnio dalyje pirmiausiai analizuojama termino „bendruomenė“ samprata, lyginant ją su termino „visuomenė“ reikšme. Po to gvildenama, kokiais požymiais pasižymi šiuolaikinė bendruomenė, koks yra santykis tarp bendruomenės ir visuomenės. Antroji šio straipsnio dalis yra skirta empirinei aukščiau minėtos problemos analizei. Šioje dalyje pristatomi empirinio kaimo bendruomenių požiūrio į vaikus globojančias šeimas tyrimo rezultatai: 1. Du trečdaliai respondentų, vertindami globėjų apsisprendimą globoti vaikus, įžvelgia siekį pasipelnyti. 2. Apklausa patvirtino teiginį, kad vaikus globojančios šeimos veikia kaip edukacinė institucija. 3. Kitas teiginys, kad Lietuvos bendruomenės pritaria moderniai vaikus globojančios šeimos paradigmai, nepasitvirtino. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Vaikus globojanti šeima; Community; Foster family.

ENA social novelty in Lithuania is that persons providing foster care to children are perceived as social educators. In Lithuania people fostering children have only begun forming their identity whereas throughout the world a shift in paradigm of fostering families is being noticed. One can distinguish a traditional and a modern paradigm of a fostering family. According to the traditional paradigm persons providing foster care to children have to replace the birth parents to a child. Whereas representatives of the modern paradigm state that the foster parents cannot substitute for the birth parents to a child, their main duty is to perform psychological therapeutical and educational functions. Thus the article analyzes the attitude of society towards families fostering children. The article consists of two parts. The first part of the article primarily analyzes the notion of the term “community” comparing it with the meaning of the term “society”. After that it analyzes what attributes characterize a modern community, what the relation between the community and the society is. The second part of the article deals with empirical analysis of the studied issue. This part presents results of an empirical research on attitude of rural communities towards families fostering children: 1. Two thirds of respondents viewed the decision to provide foster care to children as an effort to benefit from it. 2. The survey proved the statement that foster families act as an educational institution. 3. Another statement that Lithuanian communities approve of the modern paradigm of a foster family was disproved.