Modelling of scales in traditional solo singing

LTTradicinio dainavimo akustikos tyrinėtojai susiduria su tokia problema: tas pats garsaeilio garsas nuo kūrinio pradžios iki pabaigos yra intonuojamas labai nevienodai. Ši problema yra ypač ryški laipsniškos transpozicijos (dažniausiai balso laipsniško aukštėjimo) atveju, būdingu soliniam dainavimui be stabilaus aukščio akompanimento. Šiuo atveju aukščio histogramoje aukščio klasės persikloja ir tampa nebeidentifikuojamos – darnos nustatyti nebeįmanoma. Todėl norint rekonstruoti atlikimo darną, reikia naujai interpretuoti akustinių matavimų rezultatus. Šiame straipsnyje sukurti trys euristiniai matematiniai-statistiniai modeliai, imituojantys darnos suvokimo dėsningumus. Modeliuojant kaip pavyzdžiai naudoti žymaus dzūkų dainininko Jono Jakubausko (1908-2000) dainų įrašai. Pirmasis (melostrofinės transpozicijos), paprasčiausias modelis remiasi prielaida, kad kiekviena melostrofa yra dainuojama vis kita pastovia mikrotonacija. Antrasis ir trečiasis (nuolatinės transpozicijos) modeliai remiasi prielaida, kad laipsniškai transponuojama nuolatos – ir melostrofos viduje. Šie modeliai skiriasi intonavimo stabilumo ir transpozicijos santykio įvertinimu. Perskaičiavus akustinių aukščio matavimų rezultatus pagal modelių algoritmus paaiškėjo, kad visais trimis būdais nustatyti vidurkiniai darnos garsų aukščiai skiriasi nežymiai, taip pat tik nežymiai jie priklauso ir nuo matavimų skaičiaus. Vadinasi, norint įvertinti vidurkinę darnos intervaliką, užtenka paprasčiausio modeliavimo ir mažesnio matavimų skaičiaus. Tačiau intonavimo zonų pločiai, apskaičiuoti pritaikius tris algoritmus, pastebimai skiriasi bei priklauso nuo matavimų skaičiaus. Nustatyta, kad norint įvertinti intonavimo zonas, derminius darnos komponentus (visų pirma, tonines atramas), patikimiausias yra trečiasis modelis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Muzikinės dermės; Vienbalsės liaudies dainos; Musical moods; One voice folk songs.

ENResearchers of acoustics of traditional solo singing have encountered the following problem: one and the same sound of a scale is intoned differently from the very beginning to the very end of a song. The problem even sharpens when it comes to the gradual transposition (normal gradual rise of pitch) characteristic of solo singing without any stable accompaniment. In that case, the levels of voice pitch in the histogram of voice pitch cover each other and it becomes impossible to identify them. Thus, in order to restore the coherence of a song performance, it is necessary to reinterpret the results of acoustic measurements. The present article suggests three heuristic mathematical statistical models of imitating the patterns of coherence perception. The records of Jonas Jakubauskas’ songs (1908-2000) have been used as examples for scale coherence modelling. The first model (the model of melostrophic transposition) has been provided by the assumption that each melostrophe acquires different microtonality. The second and third models of permanent transposition have been provided by the assumption that processes of gradual transposition are permanent and can also be identified in the melostrophe itself. Those two models differ in terms of assessment of the ratio between intonation stability and the transposition process. After calculating the results of the acoustic measurements of voice pitch, it became clear that the average voice pitches estimated by all the above-mentioned models are virtually the same. The number of measurement operations does not influence them. Thus it becomes clear that a modelling process and fewer measurement operations are enough to estimate average intervals of a coherent singing. However, the intonation amplitudes estimated by the above-mentioned models differ rather significantly and depend on the number of measurement operations. The third model has been identified as the best one to estimate intonation amplitudes and elements.