Kodėl semiotikai myli Vaižgantą, arba Nesibaigiantys metodo išbandymai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kodėl semiotikai myli Vaižgantą, arba Nesibaigiantys metodo išbandymai
Alternative Title:
Why semioticians love Vaižgantas, or the never-ending testing of the method
In the Journal:
Semiotika. 2021, 16, p. 131-163
Summary / Abstract:

LTTyrimą inspiravo Algirdo Juliaus Greimo, Juozo Tumo-Vaižganto ir Kęstučio Nastopkos jubiliejinės sukaktys, skatinusios apmąstyti santykių su tradicija klausimą, matant jį iš kelių perspektyvų: biografinių-kultūrinių sąsajų, klasikinės literatūros recepcijos ir lietuviškos semiotikos istorijos. Straipsnyje apžvelgiamas semiotikų įdirbis vaižgantistikoje, siekiama reprezentatyviausiuose pavyzdžiuose įžvelgti lietuviškos semiotinės tradicijos kaitos trajektoriją. Taip pat pateikiama nauja Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės“ interpretacija, ieškanti veikėjų pasirinkimo motyvacijos mitologinių priežasčių ir atsiremianti į Perkūno–Velnio–Laumės archisiužetą. Hierogamijos (dangiškųjų vestuvių) izotopijos ir biblinių plotmių sampyna leidžia šią apysaką interpretuoti kaip Išėjimo mito variaciją. Sprendžiant Vaižganto semiotinio originalumo klausimą, atveriama parabolinio diskurso problematika. Raktažodžiai: Vaižgantas, Greimas, semiotika, parabolė, mitas. [Iš leidinio]

ENThis research was inspired by the anniversaries of Algirdas Julius Greimas, Juozas Tumas-Vaižgantas and Kęstutis Nastopka that encouraged rethinking the relationship with tradition, while viewing it from several perspectives: biographical-cultural links, reception of classical literature, and history of Lithuanian semiotics. The paper reviews the works of semioticians’, analysing Vaižgantas’ oeuvre, attempting to find the trajectory of the evolving Lithuanian semiotic tradition in the most representative examples. It also presents a new interpretation of Vaižgantas’ novella, “Dėdės ir Dėdienės” (“Uncles and aunts”, 1929), while searching for the mythological reasons behind the motivations for its characters’ choices and referring to the arch-plot of Perkūnas-Velnias-Laumė. The entanglement of the planes of the hierogamy (the holy marriage) isotopy and the biblical one allows for interpreting this novella as a variation of the Exodus Myth. The problematics of parable discourse is exposed in considering the question of Vaižgantas’ semiotic originality. Keywords: Vaižgantas, Greimas, Semiotics, parable, myth. [From the publication]

DOI:
10.15388/Semiotika.2021.11
ISSN:
2424-547X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/100275
Updated:
2023-04-28 14:15:55
Metrics:
Views: 39    Downloads: 7
Export: