LTIr semiotika, ir filosofija pretenduoja į metakalbos statusą, todėl tarp jų užsimezga dialogas ir abi jos stengiasi išversti viena kitą į savo kalbą. Šiuolaikinę materialiosios kultūros analizę veikia struktūralizmo atliktas vadinamasis lingvistinis posūkis, palietęs visą humanitariką. Čia reiškiasi Ferdinando de Saussure‘o semiologija ir Algirdo Juliaus Greimo bei jo bendradarbių semiotika, ekstrapoliuodama teksto sampratą. Dėl archeologijos, architektūros ir kitų artefaktų problematikos iškyla uždavinys apmąstyti medžiagą. Straipsnyje įrodinėjama, kad mėgindama jį spręsti, semiotika arba lieka prie neapibrėžto statuso idealistinės semiotinės egzistencijos arba pasiremia metafiziniais liekanomis-papildais. Raktažodžiai: archeologija, architektūra, erdvė, medžiaga, semiotika. [Iš teksto, p. 66]
ENSemiotics and philosophy both claim the status of a meta-language, hence enter into a dialogue with one another and each tries to translate the other into its own language. Contemporary analysis of material culture is informed by the so-called linguistic turn, which was performed by structuralism and affected all humanities. Ferdinand de Saussure’s semiology and the semiotics of Algirdas Julien Greimas and his colleagues work in this area by extrapolating the notion of the text to various fields of inquiry. The problematics of archeology, architecture, and other artifacts demand thinking through the issue of the matter. The paper provides proof that, in its attempts to respond to this demand, semiotics either stays within the frame of the idealistic semiotic existence of an indeterminate status or deploys metaphysical rudiments-and-supplements. Keywords: archeology, architecture, space, matter, semiotics. [From the publication]