Qualitative diagnostics of professional identity development in vocational education and training; congruences and disconnections

LTTyrimo tikslas: diagnozuoti atotrūkius ir sutapimus tarp profesino tapatumo studentų profesiniame rengime ir ugdyme bei atskleisti jų savęs tapatinimą su profesionalais praktikais, kaip studentai reflektuoja savo asmeninį mokymąsi ir praktiką. Tyrimas koncentruojasi į profesinio tapatumo vystymą universitete ir kolegijoje kaip institucijose, kur studentai yra ugdomi ir rengiami idant galėtų dirbti specifinėje profesinėje srityje Išvados: • ATITIKMENYS. Universiteto ir kolegijos studentai supranta pasirinktos profesijos kompleksiškumą; identifikuoja kliento svarbą savo veikloje; mini gebėjimą tarpininkauti tarp kliento, jo šeimos ir kitų specialistų; akcentuoja mokymosi ir pagalbos procesus; reflektuoja apie studijas pasirinktos profesijos atžvilgiu. • ATOTRŪKIAI. Universitetuose ir kolegijose dėstytojai nėra “raktiniai” veikėjai vystant studentų profesinį tapatumą; studentai nenurodo tikslaus profesinių veiklų kompleksiškumo ir holistiškumo turinio, nors teigia, kad jas “jaučia”; studentai akcentuoja profesinių įgūdžių svarbą. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Profesijos; Identitetas; Profesinis mokymas; Mokymas; Kiekybinė diagnostika; Profession; Identity; Vocational education; Training; Qualitative diagnostics.

ENThe aim of the research is to diagnose gaps and coincidences between professional training and education of students of professional identity and reveal their identification with professional practitioners, as students reflect on their personal learning and practice. The research is focused on development of professional identity in university and college as institutions where students are educated and trained to be able to work in specific professional fields. The following conclusions were drawn: • EQUIVALENTS. University and college students understand the complexity of the profession of their choice; identify the importance of clients in their activities; note the capacity to mediate between the client, his family and other specialists; accentuate processes of learning and support; reflect on studies in respect of the chosen profession. • GAPS. Professors in universities and colleges are not the key players in the development of professional identity of students; students fail to indicate the precise content of complexity and holistic features of their professional activities, although they maintain that they “feel” them; students accentuate the importance of professional skills.