LTStraipsnyje nagrinėjami valstybės vadovo įgaliojimai vetuoti parlamento priimtus įstatymus. Straipsnio pradžioje apžvelgiamas ir analizuojamas teorinis paveldas, pagrindžiantis tokių įgaliojimų reikalingumą ir apibrėžiantis skirtingų veto modelių pranašumus ir skirtumus. Analizuojant veto kaip reikšmingą stabdžių ir atsvarų sistemos dalį straipsnyje nagrinėjamas tiek teisinis, tiek politologinis problemos aspektas. Antrojoje straipsnio dalyje gvildenama konkrečių valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos Respublikos, Jungtinės Karalystės bei daugelio Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų ir parlamentų veto įgaliojimų specifika, atskleidžiami Lietuvos Respublikos Prezidento veto įgaliojimai. Trečiojoje straipsnio dalyje vėl grįžtama prie teorinių problematikos klausimų. Čia svarstomas veto modelio kokybės klausimas – siekiama apibrėžti kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų galima atsakyti į kylančius klausimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Prezidento veto; Stabdžių ir atsvarų mechanizmas; Valdžių padalijimas; Valstybės valdymo reforma; Veto modelis.
ENThe article analyses the power of the head of state to veto the laws adopted by the parliament. In the first part, the article reviews and analyses the theoretical background that justifies the need for such power and describes the advantages and disadvantages of different veto models. In analysing veto as an important part of the checks and balances system, the article examines both the legal and the political side of the issue. In the second part, the specifics of the veto power of the heads of states and parliaments in particular countries – the United States, France, the United Kingdom, as well as many Central and Eastern European countries are discussed and the veto powers of the President of the Republic of Lithuania are described. In the third part, the article returns to theoretical issues and discusses the quality of veto models – it attempts to define the criteria which would enable answering the arising questions.