Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

LT1608 m. Žygaičiuose pastatyta koplyčia, kuri 1785 m. perstatyta į nedidelę medinę bažnyčią. Pastarosios vidų puošė penki altoriai iš kurių trys presbiterijoje buvo drožėjų darbo, o du koplyčiose – stalių darbo su iliuziškai tapytomis detalėmis. XIX a. viduryje žaibo sukelto gaisro metu medinė bažnyčia sudegė, parapijiečiams pavyko išgelbėti vos vieną kitą vidaus puošybos elementą. Naujoji mūrinė, mūsų dienas pasiekusi bažnyčia buvo pastatyta 1859-1861 (kitais duomenimis 1863) metais. Tai išraiškingas romantizmo sakralinės architektūros pavyzdys, neabejotinai projektuotas profesionalaus architekto. M. Valančius Žygaičių, Vainuto ir Truikinų (Aleksandrijos) bažnyčias priskiria „žemaičių architektui“ Kalėdai, apie kurį, deja, žinomi tik pavieniai faktai. Pastačius bažnyčią, viduje buvo įrengtas trijų mūrinių altorių ansamblis. Dokumentuose patvirtinimų nerasta, tačiau puiki altorių formų dermė su architektūra leidžia spėti, kad jie buvo projektuoti vienu metu kaip ir bažnyčia. Atrodo, kad naujosios bažnyčios altoriams buvo užsakyti ir nauji paveikslai. Dabartinis bažnyčios interjero vaizdas rodo, kad XIX a. antrojoje pusėje sukurta puošyba derinta su išsaugotais nuo gaisro senaisiais XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios dirbiniais. Bažnyčios bokšte įkelti du žalvariniai varpai. Vienas, gal būt priklausęs senajai bažnyčiai, nulietas 1772 m., o antrasis parūpintas naujajai mūrinei šventovei, Antano Zvalinskio nulietas Varšuvoje 1875 m. Šventoriuje stovi 1934 m. statytas paminklas, liudijantis, kad tais metais Lietuva pasiaukojo Švč. Jėzaus Širdžiai.Reikšminiai žodžiai: Altoriai; Bažnyčios; Dekoravimas; Žygaičiai; Tauragė; Church.

ENIn 1608 a chapel was built in Žygaičiai. In 1785 it was rebuilt into a small wooden church. Its interior was decorated with three altars. Three of them, in presbytery, were a work of carvers and two in the Chapel were a work of joiners. In the middle of the 19th century the wooden church burned in the fire caused by lightning, the parishioners managed to save only some elements of decoration. The new brick church, which has survived till the present days, was built in 1859-1861 (according to other data in 1863). This is an excellent example of sacral architecture of romanticism. It was undoubtedly designed by a professional architect. Motiejus Valančius attributed Žygaičiai, Vainutas and Truikinai (Aleksandrija) churches to the “architect of the Žemaitians” Kalėda about who little is known. After the church had been built, an ensemble of three brick altars was installed inside. No confirmation was found in the documents, however, harmony of altars and architecture allows one to guess that they were designed at the same time as the church. It seems that new pictures were ordered for the altars of the new church. The interior of the present church shows that in the second half of the 19th century decoration was matched with the old items of the end of the 18th and the 19th century saved from the fire. Two brass bells were put in the tower of the church. One of them belonged most probably to the old church and was cast in 1772 and the second one was procured for the new brick church and was cast by Antanas Zvalinskis in Warsaw in 1875. A monument erected in 1934 stands in the churchyard testifying to the fact that Lithuania sacrificed itself to the Holy Heart of Jesus that year.