Vilniaus dominikonų vienuolyno prie Šv. Dvasios bažnyčios pirmo aukšto koridoriaus XVIII a. II pusės sienų tapyba

LTBuvusio Vilniaus dominikonų vienuolyno prie Šv. Dvasios bažnyčios koridoriaus sienų tapyba – iškilus XVIII a. antrosios pusės polichromijos paminklas sukurtas apie 1756–1770 m. Šis bebaigiantis sunykti sienų tapybos ciklas aptariamas ne tik dėl įdomios ir sodrios ikonografinės programos, bet ir dėl to, kad daugelis didžiųjų scenų, o taip pat ir emblemų jau sunkiai įžiūrimos arba nutrupėję su visu tinku ir po metų kitų gali būti galutinai prarastos ir užmirštos. Didžiosios kompozicijos yra tradicinės ikonografijos. Tai populiarūs krikščioniškoje dailėje siužetai, todėl, nepaisant sunykimo, yra lengvai rekonstruojami, be to, dalis kompozicijų yra užfiksuotos XX a. pirmosios pusės (1914 m. J. Bulhako ir kt.) fotografijose, kai tapyba dar neblogai atrodė po XIX a. pabaigos atnaujinimo, tačiau dalis emblemų yra prarastos negrįžtamai: sunykęs tiek vaizdas, tiek jį paaiškinantis įrašas. Teorinė šio ciklo rekonstrukcija (kol dėl lėšų stygiaus neįmanoma restauracija) yra svarbi, nes tai Lietuvoje kol kas vienintelis žinomas išlikęs XVIII a. sienų tapybos paminklas, kuriame tapybos priemonėmis pavaizduotos krikščioniškoje liturgijoje populiarios maldos: Švč. Mergelės Marijos Rožinis ir Litanija į Švč. Mergelę Mariją. Straipsnyje nuosekliai aptariama visų kompozicijų ikonografija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Dominikonai; Vienuolynai; Bažnyčia; Interjeras; Emblemos; Švč. Mergelė Marija; Church; Iconography.

ENWall mural of the corridor of Vilnius Dominican Cloister at the Dominican Church of the Holy Spirit is a famous monument of polychrome of the second half of the 18th century created around 1756–1770. This almost decayed cycle of wall mural is discussed not only because of its interesting and rich iconography programme but also because the majority of large scenes, as well as emblems, are hardly visible or have crumbled away together with plaster and within a year or two can be finally lost and forgotten. The large compositions are traditional iconography. These are plots that are popular in Christian art therefore despite decay they are easily reconstructed. Besides some part of the compositions are recorded in photographs of the first half of the 20th century when painting looked good after being renovated at the end of the 19th century, however, a part of emblems has been lost irreversibly. Theoretical reconstruction of this cycle is very important because thus far only one known monument of wall murals of the 18th century has survived in Lithuania in which prayers popular in Christian liturgy are represented: the Rosary of the Virgin Mary and litany to the Virgin Mary. The article consistently discusses iconography of all compositions.