Įgalinančių socialinių paslaugų vienišoms motinoms konstravimas: biografinio pasakojimo perspektyva

LTBranduolinė šeima, kurią išlaiko vyras, o moteris visą dėmesį skiria vaikų priežiūrai, daugelyje valstybių ir jų šeimos politikų vis dar yra pagrindinis kriterijus ir siekiamybė, nors visiškai nebeatitinka dabartinės demografinės situacijos ir visuomenės daugumos realybės. Vis dar gajus požiūris į vienų motinų šeimas kaip „subyrėjusias“, „nepilnas“. Moterys, vienos auginančios vaikus, neatitinka „gerų mamų“ standarto, o vaikai yra laikomi rizikos grupe, kuriai dažniausiai būdingi blogesni mokymosi rezultatai, polinkis į priklausomybes ir deviantinį elgesį. Analizuojant šeimos politikos tikslus Lietuvoje, matoma, kad yra kuriama marginalizuota vienų motinų šeimų padėtis, paliekant jas už įstatymo prioritetų ir nustumiant į nepasiturinčių asmenų grupę. Lietuvos šeimos politikoje vieni vaikus auginantys tėvai yra įvardijami kaip „nepilna šeima“, nepatenka tarp pirmenybinių politikos tikslų, o paramos sulaukia tik tada, kai patenka į nepasiturinčių šeimų kategoriją. Straipsnyje atskleidžiami vienišų motinų emociniai išgyvenimai, vartojimo ištekliai, parama ir pagalba. Tyrimo duomenų rinkimui buvo pasirinktas kokybinis tyrimas, biografinis pasakojimas. Tyrimo informantai – vienišos motinos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vienišų motinų socialiniai santykiai netvirti, jos patyrė daug neigiamų emocinių išgyvenimų. Motinų santykius su tėvais nuo vaikystės lydi smurtas, alkoholis, kuris turi įtakos jų dabartiniam gyvenimui. Gyvendamos su vyrais / sugyventiniais, motinos kentė jų priklausomybę alkoholiui, neištikimybę, smurtą, todėl jautėsi nemylimos, nereikalingos, jautė depresijos požymius, gyvendavo baimėje. Ryšiai su buvusiais vyrais / sugyventiniais, pagrįsti vaikų poreikiu bendrauti su tėvu. Išsiskyrusios motinos jautė palengvėjimą, ramybę.Tyrimas atskleidė informančių vartojimo išteklius. Jos dažniausiai nedirba, todėl registruojasi Užimtumo tarnyboje. Nedarbo problematika glaudžiai siejasi su visuomenės stereotipais. Vienišų motinų laisvalaikis apribotas finansinių ir laiko resursų. Finansinė našta, užgriuvusi ant vienos moters pečių, lemia nepakankamą poreikių tenkinimą. Informantės sunkiu laikotarpiu pagalbos kreiptis pirmiausia linkusios į artimuosius ir draugus. Jos teigiamai vertina valstybės piniginę paramą, tačiau teigia, kad ji yra per maža, neatliepianti jų poreikių. Taip pat labai vertinama socialinio darbuotojo, psichologo, vaiko teisių specialisto pagalba. Biografinio pasakojimo pagrindu sukonstruotos įgalinančios socialinės paslaugos vienišoms motinoms, tokios kaip įgalinimas savarankiškai veikti, savarankiškai priimti sprendimus, siekti išsilavinimo, tobulinti savo kompetencijas, teisė rinktis ir atsisakyti paslaugos, įgalinti ieškoti pagalbos. Minėtos paslaugos padėtų vienišoms motinoms siekti socialinės gerovės, pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, užtikrinti savo poreikius. Reikšminiai žodžiai: įgalinimas, įgalinančios socialinės paslaugos, biografinis pasakojimas, vienišų motinų šeimos. [Iš leidinio]

ENThe nuclear family, where the man maintains, and the woman devotes all her attention to the care of the children, is still the main criterion and aspiration of many states and their family politicians. However, it no longer fully corresponds to the current demographic situation and the reality of the majority of society. The view of single-mother families as “broken” and “incomplete” is still prevalent. Women raising children alone do not meet the standard of “good mothers”, and children are considered a risk group, usually characterised by poorer academic results, addictions, and deviant behaviour. The study of the goals of the family policy in Lithuania reveals that the marginalised position of single-mother families is being created, leaving them behind the priorities of the law and relegating them to the group of needy persons. In the Lithuanian family policy, parents raising children alone are defined as an “incomplete family”, are not among the priority goals of the policy, and receive support only when they fall into the category of low-income families. The article reveals the emotional experiences of single mothers, consumption resources, support, and help. A qualitative study, a biographical narrative, was chosen to collect research data. The respondents were single mothers. The study results revealed that the social relations of single mothers are unstable; they face many negative emotional experiences. Mothers’ relations with their parents have been accompanied by violence and alcohol since childhood, which affects their current lives. While living with husbands/partners, mothers suffered from their alcohol addiction, infidelity, and violence, so they felt unloved, worthless, experienced symptoms of depression, and lived in fear. Relationships with ex-husbands/partners are based on children’s need to communicate with their fathers. Divorced mothers felt relief and peace.The study revealed informative consumption resources. Such women usually do not work, so they register with the Employment Service. The issue of unemployment is closely related to society’s stereotypes. Financial and time resources limit the free time of single mothers. The financial burden falling on one woman’s shoulders leads to insufficient fulfilment of needs. The respondents tend to turn to relatives and friends for help during a difficult period. They positively assess the state’s financial support. However, they claim it is too small and does not meet their needs. The help of a social worker, psychologist, or children’s rights specialist is also highly valued. Empowering social services for single mothers is based on a biographical narrative, such as empowering them to act autonomously, make decisions independently, pursue education, improve personal competencies, exercise the right to choose and refuse service, and seek help. The services mentioned above would help single mothers achieve social welfare, fully participate in society, and ensure their needs. Keywords: empowerment, empowering social services, biographical narrative, single mother families. [From the publication]