Sienų tapyba ansamblio dekore

LTRemiantis XVII–XIX a. vienuolyno archyviniais dokumentais, XX a. paveldosaugos specialistų, restauratorių pastabomis ir ataskaitomis, publikacijomis, o svarbiausia - išlikusiais paminklais. Straipsnyje aptariama buvusi ir esama Tytuvėnų bernardinų ansamblio sienų tapyba. Atskirai grupei priklauso vienuolyno antro aukšto celių dekoras, apie kurio sukūrimą kol kas nerasta jokių istorinių duomenų. Atidengti nedideli fragmentai rodo, kad čia vyrauja nesudėtingos ochros spalva tapytos kompozicijos, vaizduojančios įvairių konfigūracijų Kristaus, Marijos, pranciškonų vienuolijos monogramas, nedideles nukryžiuoto Jėzaus Kristaus figūrėles, gėlių šakelių ornamentus. XVIII a. žymi naują Tytuvėnų vienuolyno statybų etapą. Apie 1733–1735 m. tiek bažnyčia, tiek vienuolynas buvo itin gausiai puošti sienų tapybos kompozicijomis. Grandioziniai dekoravimo darbai smulkiai aprašyti Tytuvėnų konvento kronikoje. Deja, iki mūsų dienų išliko tik nedideli tų darbų fragmentai. Tapyba puošia ne tik Tytuvėnų ansamblio vidų. Tapyti didingi kartušai su herbais puošia XVIII a. statytus pagrindinio bažnyčios fasado bokštus, o Kryžiaus kelio stočių paveikslai nutapyti šventoriaus tvoroje. 25 tapytos Kryžiaus kelio stotys, sukurtos XVIII a. paskutiniame ketvirtyje yra vienintelis Lietuvoje iki mūsų dienų išlikęs eksterjere tapytas Kryžiaus kelio stočių pavyzdys. XX a. 7-8 dešimtmečiais trijų stočių paveikslai – „Paskutinė vakarienė“, „Jėzus meldžiasi Getsemanės sode“, „Jėzus vedamas per Jeruzalės vartus“ – buvo restauruoti, tačiau kiti netvarkomi baigia visiškai sunykti.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčios; Dekoravimas; Tytuvėnai; Church.

ENOn the basis of archival documents of the monastery of the 17th-19th century, specialists of heritage protection, restorers’ remarks and reports, publications, and the surviving monuments, the article discusses the former and present wall murals of the Tytuvėnai ensemble. Décor of cells of the first floor of the monastery belongs to a separate group. Thus far no historical data have been found about its creation. Small fragments uncovered showed that simple ochre painting compositions representing monograms of Christ, Mary, the Franciscan friars, small figurines of crucified Jesus, ornaments of flower twigs prevailed there. The 13th century marks a new stage in the construction of Tytuvėnai monastery. Around 1733–1735 both the church and the monastery abounded in wall mural compositions. Grandiose works of decoration are described in detail in the Tytuvenai Convent. Unfortunately, only small fragments of these works have survived up to the present day. Painting decorated not only the interior of the Tytuvėnai ensemble. Majestic painted cartouches with emblems decorated towers of the main façade of the church built in the 13th century and pictures of the Stations of the Cross were painted on the wall of the churchyard. 25 painted Stations of the Cross created in the last quarter of the 18th century is the only surviving example of the Stations of the Cross painted in the exterior. Three pictures of the Stations of the Cross of the 7th-8th decades of the 20th century were restored, however, others being unattended are falling into decay.

• Dendrochronologinių tyrimų taikymas meno kūrinių datavimui Lietuvoje ir jų perspektyvos / Gabija Surdokaitė-Vitienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2015, t. 77/78, p. 65-.
• Kristaus Prisikėlimo ikonografija Tytuvėnų bernardinų konvento sienų tapyboje / Rūta Janonienė. Menotyra. 2011, t. 18, Nr. 1, p. 16-28.
• Šv. Antano Paduviečio ikonografija Lietuvos baroko dailėje / Indrė Šurkutė. Logos (Vilnius). 2010, 65, p. 211-222. 2011, 66, p. 174-185. 2011, 67, p. 153-163.