Transformuojamojo švietimo kompetencijų modeliavimas

LTPagrindinis autorių tikslas šiame straipsnyje - atskleisti šiuolaikinių tyrimų teorinės ir praktinės socialinės emocinės struktūros bei sistemos paieškų analizę. Autoriai daugiausia dėmesio skiria sprendimams, skatinantiems vertybių internalizavimą, socialinio emocinio intelekto ugdymą ir universalių prototipų paiešką. Mokytojai vis lanksčiau integruoja socialinio emocinio ugdymosi metodus mokyklose ir kitose socialinio ugdymo įstaigose. Siekiama, kad prototipai būtų prieinami visiems, ypač turintiems tam tikrą socialinę atskirtį, socialinės rizikos vaikams, NEET jaunimui ar konkrečioms etninėms grupėms (pvz., romams). Remiantis tarptautinių konferencijų, seminarų ir diskusijų, sumodeliuotų pagal į ateities seminarų metodologiją, analize, tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokius veiksnius turi atlikti švietimo įstaigų vadovai ir švietimo pagalbos specialistai, siekiant, kad įtraukiosios mokyklos reforma Lietuvoje būtų sėkminga. Analizuojami veiksniai apima tris dimensijas: struktūrinę, socialinius ir emocinius modelius bei tvarumo ir kokybės sampratas. Buvo įvertinti tam tikri veiksniai, tinkantys daugiau nei vienai dimensijai, todėl buvo nustatyti keturi sutampantys paslaugų, įsipareigojimo, prasmingo mokyklos organizavimo proceso ir visapusiško mokyklos vaidmens bendruomenėje aspektai. Mūsų rezultatai pabrėžia sisteminį įtraukiojo švietimo pobūdį, siekiant įtvirtinti įtraukiosios mokyklos sampratą.CASEL2 platforma praturtina socialinį ir emocinį mokymąsi kaip procesą, kurio metu mokiniai ar suaugusieji ne tik įgyja ir efektyviai pritaiko žinias, nuostatas ir įgūdžius, reikalingus pozityviam elgesiui ugdyti, emocijoms suprasti ir valdyti, jausti ir atjausti kitus, bet ir kuria bei palaiko pozityvaus požiūrio plėtotę. Šis procesas apima žinių, įgūdžių ir nuostatų kompetencijas, turinčias įtakos mokinių bendradarbiavimo su studentais kokybei ir jų gebėjimui prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo sudėtingumo ir orientuotis jame. Esminiai žodžiai: vaikų sėkmė, klestėjimas, pozityvioji socializacija, socialinės ir emocinės kompetencijos, įtraukiojo ugdymo modelis, pilietinis dalyvavimas, pozityvūs santykiai, pasitikėjimu grįsta kultūra. [Iš leidinio]

ENThis research paper is part of a research project that analyses the influence of socio-emotional prototype variables on the usage of innovative online learning and social networks to ensure that social media supports changing learning culture. This study aims to identify how creative and imaginative teaching methods and low-technology prototyping promote social-emotional (SE) skills development in every group of our school students. Firstly, we must test the research design feasibility and validate the research tools. Secondly, we can explore the relationships between the employed teaching methods and social-emotional skills development. The study is based on mixed methods-grounded theory methodology involving collecting qualitative and quantitative data from 104 participants. Based on grounded theory methodology, we have developed a pedagogical approach illustrating age-appropriate teaching practices for developing SE skills. Further research needs to be conducted to gain greater insight into the cross-curricular infusion of these methods and skills across different grades. The added value of this work is the exploration of innovative teaching methods exploiting age responsiveness so that children gain social-emotional benefits within low-technology learning situations. Low social capital and mental health result in an increasing amount of adolescent suicide, a significant cause of death among young people aged 15-19 years in Lithuania and Estonia, recording the highest rate of young people who take their own lives. Schoolwork pressure for boys and girls increased the most in Lithuania, whereas in Estonia and Latvia, it remains at the same level. While teaching face-to-face, teachers can facilitate students to empower social and emotional skills, adopt collaborative teaching methods and create trusting relationships.The changed dynamic social environment during COVID-19 needs a new vision of teaching and has encouraged further research algorithms of social-emotional intelligence, highlighting the idea of artificial intelligence implementation. Social-emotional Prototype Contains Integrated Family Support, Emotional therapy, and Integrated practices. One goal of family therapy or complex assistance can be, for example, (1) Improving the functioning of the family at various levels; (2) Strengthening mutual understanding and emotional support from family members; (3) the Ability to solve problems and develop problem-solving strategies in different life situations. (4) Family Assistance is designed to help parents understand their child’s needs and behavior, including optimistic socialization scenarios for a happy and healthy life. Keywords: structure content analysis, social-emotional skills, Social Emotional Education Prototype (SEEP), online target groups, low-technology prototyping, online social-emotional learning innovations. [From the publication]

• Sociocultural integration challenges in modern society / Giedrė Kvieskienė, Julija Gorlanova. Socialinis ugdymas. 2008, Nr. 5 (16), p. 5-30.
• Švietimo darbuotojų tobulinimas, siekiant pilietinės brandos ir migrantų integracijos / Andrius Bečys, Giedrė Kvieskienė. Socialinis ugdymas 2023, Nr. 1 (59), p. 52-67.