Vadovų požiūris ir veikmė kuriant įtraukią mokyklą

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje analizuojamas vadovų požiūris ir veiksmai įgyvendinant mokyklos pasirinktą įtraukųjį ugdymą stiprinantį projektą. Projekto įgyvendinimas Lietuvoje remiamas programos „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“, kuria siekiama įtraukiojo ugdymo kaip dėmesio kiekvienam vaikui bei nuolatinės jo mokymosi pažangos didinimo. Aptarta situacija aktualizuoja mokyklų vadovų vaidmens analizę mokyklos kaitos procese, ypač turint omenyje tai, kad tyrimų, analizuojančių vadovo vaidmenį sistemiškai kuriant įtraukią mokyklą, yra nedaug. Tyrimo tikslas – atskleisti vadovų požiūrį ir veikmę įtraukios mokyklos transformacijų procese. Probleminiai klausimai: kokia įtraukiojo ugdymo samprata ir kokiomis vertybėmis vadovaujasi mokyklų vadovai? kokie yra jų veiksmai ir lyderystė planuojant ir valdant mokykloje vykstančius transformacinius procesus, stiprinančius įtraukųjį ugdymą? Tyrimas atliktas taikant bendrąją kokybinio tyrimo metodologinę prieigą (angl. Generic Qualitative Research). Bendrieji kokybiniai tyrimai yra sociokonstruktyvistine interpretacine epistemologija besiremiantys tyrimai, kuriais siekiama suprasti, kaip žmonės interpretuoja savo patirtį, kaip jie kuria savo pasaulius ir kokią reikšmę jie suteikia savo patirčiai (Merriam, 2009), taikydami pagrindines bendrąsias imties formavimo kokybinių duomenų rinkimo ir analizės technikas ir nesilaikydami kokių nors nusistovėjusiomis filosofinėmis prielaidomis grįstų metodikų, pvz., fenomenologija, etnografija ar grindžiamuoju tyrimu (Percy, Kostere, K., Kostere, S., 2015). Tyrimo dalyviai atrinkti taikant tikslinės imties metodą. Interviu buvo apklausti keturiolika programos „Renkuosi mokytis – mokyklų kaitai!“ pirmajame etape dalyvavusių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų vadovų, atsakingų už mokyklos politikos kūrimą (direktoriai ar jų pavaduotojai).Kaip duomenų rinkimo metodas pasirinktas pusiau struktūruotas interviu. Mokyklų vadovai pagal parengtą pokalbio struktūrą pasakojo apie pokyčio įgyvendinimą mokykloje projekto metu, tiesiogiai ar netiesiogiai atskleisdami jų suvokiamą įtraukiojo ugdymo sampratą, jos interpretaciją, požiūrį į įtraukiojo ugdymo stiprinimą mokykloje ir kaitos patirtis. Pagrindinės pokalbių temos: asmeninis požiūris į įtraukųjį ugdymą ir vertybes: nuostatų kaita, požiūris į mokinių įvairovę, lygias galimybes; įkvėpimas ir lyderystė: asmeninio požiūrio į įtraukųjį ugdymą sklaida mokykloje, dalijimasis vertybėmis, kitų įkvėpimas ir skatinimas; transformacijos ir jų įgyvendinimas: sprendimai, stiprinantys įtraukiojo ugdymo raišką. Tyrime dalyvavusiems vadovams įtraukiojo ugdymo samprata ir prasmingumas yra glaudžiai susiję su tokiomis įtraukiojo ugdymo vertybėmis kaip kiekvieno mokinio individualumo pripažinimas, lygių galimybių kūrimas kiekvienam besimokančiajam. Mokinių individualumo pripažinimas skatina vadovus galvoti apie skirtingus mokinių poreikius, galimybes, pasiekimus ir kiekvieno vaiko pažangos ir dalyvavimo užtikrinimo svarbą. Vadovų asmeninis pasirengimas stiprinti įtrauktį glaudžiai susijęs su kaitos prasmės internalizacija, patikėjimu įtraukiojo ugdymo idėja, laikant ją vertybiškai sava ir svarbia. Stebimos pozityvios vadovų nuostatos vertinant įtraukųjį ugdymą idėjiniu konceptualiu ir vertybiniu lygiu, tačiau skepticizmo ir kritiško požiūrio daugiau atsiranda kalbant apie praktinį įtraukties realizavimą.Tyrime dalyvavę vadovai pabrėžė ypatingą vadovo, kaip organizacijos lyderio, vaidmenį išryškinant ir aiškiai apibrėžiant mokyklos vertybinius prioritetus, juos įprasminant ir realizuojant asmeniniu pavyzdžiu ir įsitraukimu į aktualių problemų sprendimą, pozityviu mokytojų profesionalumo taikant įtraukiojo ugdymo paradigmą palaikymu, motyvuojančiu grįžtamuoju ryšiu. Kuriant įtraukią mokyklą svarbu įgalinti ir skatinti bendruomenę diskutuoti, mąstyti ir veikti kūrybiškai, siekiant bendrai išsikeltų tikslų, palaikyti mokytojų lyderystę. Vadovai įžvelgia savo vaidmenį ir atsakomybę kuriant ir įgyvendinant įtraukiojo ugdymo politiką mokykloje. To siekiama inicijuojant naujus bendruomenės susitarimus, grįstus lygių galimybių principais, juos formalizuojant vidinėmis tvarkomis, mobilizuojant išteklius ir kuriant kolegialaus mokymosi sistemą organizacijoje. Užtikrinant efektyvius naujų susitarimų praktinio įgyvendinimo procesus ir valdant galimą pasipriešinimą, pabrėžiamas būtinumas nuolat ieškoti individualių sprendimų ir poveikio būdų, padėsiančių keisti konkretaus mokytojo nuostatas, skatinančių jo mokymo praktikos kaitą siekiant kokybiškai ugdyti kiekvieną mokinį. Esminiai žodžiai: įtrauki mokykla, vadovo požiūris ir veikmė, mokyklos transformacija. [Iš leidinio]

ENThe article analyses the attitudes and actions of school leaders in implementing a project enhancing inclusive education, chosen by a school. The implementation of the project in Lithuania is supported by the programme “I choose to teach – for school change!”, which aims to increase inclusive education as a focus on each child and the child’s continuous learning progress. The discussed situation actualises the analysis of the school leaders’ role in the process of school change, especially bearing in mind that there are few studies analysing the leader’s role in the systematic development of the inclusive school. The research aim is to reveal the leaders’ attitude and actions in the transformation process of the inclusive school. Problem questions: What conception and values of inclusive education are followed by school leaders? What are their managerial actions and leadership in transformational processes taking place in the school while enhancing inclusive education? The research was conducted using the generic qualitative research. Generic qualitative research is research based on socioconstructivist interpretivist epistemology, aimed at understanding how people interpret their experiences, how they create their worlds, and what meaning they give to their experiences (Merriam, 2009), using basic generic sampling, qualitative data collection and analysis techniques and not adhering to any methodologies based on established philosophical assumptions, such as phenomenology, ethnography, or grounded theory (Percy, Kostere, K., Kostere, S., 2015). Research participants were selected using the purposive sampling method. School principals of Lithuanian general education schools, responsible for the development of the school policy (principals or their deputies), who participated in the first stage of the 14th programme “I Choose to Study – for School Change!”, were interviewed.Semi-structured interviews were chosen as the data collection method. Data were systematized using the method of inductive qualitative content analysis (Kyngäs, 2020; Thomas, 2006). The interview transcripts were carefully read, significant lexical-semantic units were selected and coded, the system of partial categories was formed, and thematic groups describing the informants’ personal attitudes towards inclusive education and interpretations of their managerial practices helping to strengthen inclusive education were identified. To increase the reliability of the study, the categories were discussed in the researchers’ group. The leaders involved in the research maintain that the conception and meaningfulness of inclusive education are closely related to such values of inclusive education as acknowledgment of every student’s individuality, creation of equal opportunities for each learner. Acknowledgment of students’ individuality promotes leaders to think about different needs, possibilities, achievements of students and the importance of ensuring each child’s progress and participation. School principals’ personal preparation for strengthening inclusion is closely related to internalization of the sense of change, belief in the idea of inclusive education, considering it personally valuable and important. The approaches of leaders towards inclusive education at the conceptual and value level are positive, but there is more scepticism and criticism when it comes to the practical realisation of inclusion.School leaders who participated in the research emphasized the special role of the principal as the organization’s leader in highlighting and clearly defining the school’s value priorities, making sense of them and implementing them by personal example and involvement in the solution of relevant problems, positive support for teachers’ professionalism to work in the paradigm of inclusive education, and motivating feedback. In creating the inclusive school, it is important to empower and encourage the community to discuss, think and act creatively in seeking shared goals, support teacher leadership. Leaders understand their role and responsibility in developing and implementing the inclusive education policy in school. This is sought by initiating new agreements of the community, grounded on the principles of equal opportunities, and formalizing them in internal procedures, mobilizing resources and creating a system of collegial learning in the organization. Ensuring effective processes for practical implementation of new agreements and managing possible resistance, emphasis is placed on the necessity to constantly look for individual solutions and methods of impact, which would help change the specific teacher’s approaches, encourage change in his/her teaching practice to provide quality education for every student. Key words: inclusive school, the leader’s attitude and actions, school transformation. [From the publication]

• Inkliuzinis ar įtraukusis ugdymas: socialinių konstruktų interpretacijos švietimo kaitos kontekste / Stefanija Ališauskienė, Lina Miltenienė. Specialusis ugdymas. 2018, Nr. 1 (38), p. 11-32.
• Lyderystė organizacijos kaitai: įkvepiantis tango : mokymosi užsienyje sąlygota lyderystė mokyklos kaitai / Milda Damkuvienė, Jūratė Valuckienė, Sigitas Balčiūnas, Evandželina Petukienė. Šiauliai : Šiaulių universitetas, 2019. 192 p.
• The Expression of a principal's transformational leadership during the organizational change process : a case study of Lithuanian general education schools / Jolanta Navickaitė. Problems of education in the 21st century. 2013, vol. 51, p. 70-82.