Bažnyčios altorių, sakyklos, krikštyklos plastika ir ikinografinė programa

LTBažnyčia ir bernardinų vienuolynas Tytuvėnuose pastatyti 1618–1635 m. 1620 metais, prasidėjus bažnyčios vidaus įrangos darbams, pirmiausia buvo pastatyti didysis Dievo Motinos titulo ir šoninis Šv. Pranciškaus altoriai. Likusieji keturi Šv. Sebastijono ir Stanislovo, Šv. Antano, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Onos altoriai įrengti iki 1635 m. XVIII a. šeštajame-aštuntajame dešimtmetyje buvo iš pagrindų atnaujintas bažnyčios vidaus dekoras ir pastatyti devyni nauji puošnūs vėlyvojo baroko formų mūriniai, skulptūromis ir tapybos darbais puošti altoriai, krikštykla ir sakykla. Visi altoriai, išskyrus didįjį, pagal dekoro formas sudaro poras. Prie pirmųjų, arčiau presbiterijos esančių porų, gerai dera altorinio tipo krikštykla ir puošni priesienė, pakabinamo tipo sakykla. Manoma, kad šį ansamblį XVIII a. antrojoje pusėje kūrė mažiausiai trys meistrai. Dviejų jų vardai žinomi – tai lipdybos meistras Jurgis Mažeika ir architektas, lipdytojas, drožėjas Tomas Podgaiskis. Podgaiskiui neabejotinai priskiriami du galiniai Jėzaus Gimimo ir Trijų Karalių altoriai, kurių dekorui būdingas laipsniškas ir organiškas perėjimas nuo vešlių vėlyvojo baroko formų į nuosaikesnes klasicizmo linijas. Keturi šoniniai – šv. Onos, šv. Pranciškaus, šv. Antano ir šv. Barboros altoriai buvo globojami XVII ir XVIII a. pirmojoje pusėje patvirtintų to paties pavadinimų brolijų ir jų dekore įkūnyta toms religinėms bendruomenėms būdinga simbolika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bažnyčių architektūra; Sakralinė dailė; Kulto pastatai; Bažnyčios; Vienuolynai; Bernardinai; Religinis menas; Altoriai; Tytuvėnai; Church.

ENTytuvėnai Bernardine Church and Monastery were built in 1618–1635. In 1620 after the church interior works had begun, the first to build were the great altar of the Mother of God and the side altar of St. Francis. The remaining four altars of St. Sebastian and Stanislov, St. Anthony, The Holy Virgin Mary’s Immaculate Conception and St. Anne were built in 1635. In the 1850’s and 1870’s the interior decoration of the church was fully refurbished and nine ornate late Baroque stone altars, font and pulpit decorated with sculptures and paintings were erected. All altars, except the great one, compose pairs according to decoration forms. The first pairs near the presbytery complement altar-type font and ornate pulpit. It is thought that this complex was developed by at least three artists in the second half of the 18th c. The names of the two are well-known – a plastic art artist Jurgis Mažeika and an architect, modeller and carver Tomas Podgaiskis. Two back altars of the Nativity and of the Epiphany are undoubtedly considered the work of Podgaiskis; their decoration is characteristic of gradual and organic transformation of lush Baroque forms into more moderate Classicist lines. Four side altars of St. Anne, St. Francis, S. Anthony and St. Barbara in the 17th c. and the first half of the 18th c. were preserved by brotherhoods confirmed under similar titles; their decorations embody symbolism characteristic of these communities.

• Erdvės įprasminimas programiniuose retabuluose. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų altoriai / Aleksandra Aleksandravičiūtė. Menotyra. 2011, t. 18, Nr. 1, p. 1-15.
• Šv. Antano Paduviečio ikonografija Lietuvos baroko dailėje / Indrė Šurkutė. Logos (Vilnius). 2010, 65, p. 211-222. 2011, 66, p. 174-185. 2011, 67, p. 153-163.
• Šventojo Dominyko ikonografija: asmuo, atvaizdas ir šventumo perteikimo problema / Birutė Valečkaitė. Religija ir kultūra. 2015, t. 16-17, p. 18-38.
• Šventojo Kazimiero gerbimas Lietuvoje / sudarytojos Neringa Markauskaitė, Sigita Maslauskaitė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2009. 559 p.
• Tytuvėnų Romerių fotoalbumų kolekcija Lietuvos dailės muziejuje / Šarūnė Sederevičiūtė. Lietuvos dailės muziejaus metraštis. 2016, t. 18, p. 26-37.
• Žemaičių Kalvarija : piligriminio centro istorija ir dailė XVII-XIX a. / Dalia Vasiliūnienė. Vilnius : Aidai, 2009. 244 p.