Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą ir

LTŽmogaus sukūrimo pagal Dievo paveikslą ir panašumą (gr. κατ᾽ εἰκόνα καὶ καθ᾽ ὁμοίωσιν) (Pr 1, 26–27) tema susilaukė išskirtinio Bažnyčios Tėvų ir ankstyvosios krikščionybės rašytojų dėmesio. Nors svarstymai dažniausiai plėtojami "Pradžios knygos" pasakojimo apie sukūrimą komentaruose, įvairūs doktrininiai traktatai ar homiletiniai veikalai, aptariantys kristologinius, antropologinius ar dvasinio gyvenimo klausimus, neaplenkia šios ankstyvajame teologinių svarstymų pasaulyje pamatine tapusios biblinės temos. Bazilijus Cezarietis (329–379) savo garsiosiose devyniose "Homilijose apie šešias dienas", galimai viename iš paskutinių savo užbaigtų kūrinių, neatsilieka nuo bendros tendencijos ir, detaliai aptaręs "Pradžios knygoje" pasakojamo kūrimo procesą ir dienos šviesą išvydusius kūrinius, užbaigia savo pašnekesius akcentuodamas ne tik žmogus sukūrimą, bet ir žmogaus sukūrimą pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Nebespėdamas tinkamai išgvildenti antropologinės temos, Bazilijus savo klausytojams pažada greitu laiku pratęsti pašnekesius ir išplėtoti žmogaus sukūrimo pagal paveikslą ir panašumą temą. Ar buvo tęsinys ir, jei taip, koks jis buvo? [...]. [Iš teksto, p. 7-8]