Problems of identifying and regulating the structure of the labour market in depressive Lithuanian regions

LTKad būtų galima nustatyti darbo rinkos problemas depresiniuose Lietuvos regionuose ir pateikti pagrindines kryptis ieškant sprendimo, reikia atlikti sisteminę darbingų gyventojų struktūros analizę apimant įsidarbinusių ir nedirbančių asmenų taip pat ir tų, kurie nėra užsiregistravę darbo biržoje, segmentų charakteristikas. Aštuoniolikos makroekonominių rodiklių koreliacinė ir faktorinė analizė tiriant indikatorius visų šalies savivaldybių ir atskirai depresinių regionų (20 savivaldybių, kur nedarbo lygis viršija šalies vidurkį 1,5 karto 2004 m.) suteikė galimybę įvertinti užimtumo ir nedarbo indikatorių reikšmingumą taip pat ir kitų rodiklių pasirinktų analizei įtaką ateities socialinės ir ekonominės plėtros tendencijoms nacionaliniu lygiu ir depresiniuose regionuose 1996 – 2004 metais. Remiantis darbo rinkos struktūros analize, galima išskirti šias ypatingai dideles problemas depresiniuose Lietuvos regionuose: ilgai trunkantis nedarbas lemia jaunimo ir kvalifikuotos darbo jėgos emigraciją; dėl šios priežasties, rezultatai apima vyresnio ir pensijinio amžiaus gyventojus, nekvalifikuotą darbo jėgą darbingų gyventojų struktūroje, ir neoficialius, neefektyvius tik pragyvenimui dirbančius asmenis mažuose ūkiuose.Reikšminiai žodžiai: Darbo rinka; Užimtumas; Nedarbas; Migracija; Nelegalus užimtumas; Labour market; Employment; Unemployment; Migration; Unregistered employment.

ENIn order to be able to identify problems of the labour market structure in depressive Lithuanian regions and propose key directions in search for solutions, a systematic analysis of population capable for work has to be made, covering employed and unemployed individuals as well as people not registered with a labour exchange. A correlation and factorial analysis of eighteen macroeconomic indicators of all municipalities and broken down by individual depressive regions (20 municipalities with an unemployment rate exceeding the national average by 1.5 time in 2004) offered a possibility to assess the relevance of employment and unemployment indicators as well as other analysed indicators for future social and economic growth trends on a national level and in individual depressive regions from 1996 to 2004. On the basis of the structural analysis of the labour market the following key issues can be identified in depressive regions of Lithuania: long-term unemployment causes emigration of a young and qualified labour force, resulting in the overall negative statistical data drawn from the remaining middle or senior-age population or low-qualified labour force within the national structure of population capable to work, as well as individuals living on subsistence terms in small farms.