Muziejininkų ir kraštotyrininkų bendradarbiavimas: laiko įžvalgos

LTStraipsnyje nagrinėjami etnografinių eksponatų kaupimo ir saugojimo Lietuvos nacionaliniame muziejuje klausimai. Aptariami veiksniai, skatinę aktyvios visuomenės į(si)traukimą į nacionalinio etnografinio rinkinio formavimą, muziejininkų siekis išplėsti etnografinės medžiagos rinkimo talkininkų tinklą teikiant jiems profesionalią metodinę pagalbą. Rašoma apie kraštotyrinės veiklos ištakas ir kraštotyrininkų dalyvavimą kaupiant eksponatus muziejams, argumentus, kurie skatina kraštotyrininkus perduoti eksponatus Lietuvos nacionaliniam muziejui. Reikšminiai žodžiai: aktyvi visuomenė, ekspedicijos, eksponatai, etnografinė medžiaga, krašto muziejai, kraštotyrininkai, Lietuvių mokslo draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos nacionalinis muziejus, muziejininkai, rinkinių komplektavimas. [Iš leidinio]

ENThe precise gathering of ethnographic material, dedicated for the study of ethnic heritage and the compilation of museum collections is possible only with the help of the public society. In the 19th century, an idea born in Vilnius University grew into a wide-ranging, organized, local study – local history. The country’s teachers were actively involved in ethnographic activities, involving students in these activities as well. The methodological help of the museologists and the prepared instructions of the ethnographic material helped the local historians to collect valuable material. The exhibits collected during the ethnographic expeditions were handed over to the regional and state museums. Many public museums were established on the basis of ethnographic material. Today the preservation of material in public museums, its use for scientific research, expositions and exhibitions have become an important issue. Digitization, embedded in accessible systems, could become a valuable source for national identity research. [From the publication]