Nebylūs reliktai ar iškalbingi istorijos liudytojai? Archeologinių medinių struktūrų tyrimai ir išsaugojimo iššūkiai Valdovų rūmų muziejuje

LT2014–2015 m., atliekant archeologinius tyrimus Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių rūmų šiaurės rytų korpuso U ir W rūsiuose, gana nedideliame plote (35,82 m2) buvo surasta kelių laikotarpių architektūrinių medinių struktūrų – kelios dešimtys polių, rėmusių XVI a. penktajame dešimtmetyje statytas rūmų sienas, XIII a. pabaigos rentininio pastato fragmentas ir XIV a. vidurio pilies gynybinio griovio šlaito tvirtinimo konstrukcijos dalis. Atlikti dendrochronologiniai ir medienos rūšies tyrimai leido tiksliai nustatyti šių struktūrų egzistavimo laikotarpį ir susieti su istoriniais įvykiais. Šie trys objektai buvo paimti konservuoti, numatant juos eksponuoti nuolatinėje ekspozicijoje. Didelės apimties architektūrinių medinių struktūrų išsaugojimas visada tampa iššūkiu restauratoriams. Visų trijų konstrukcijų konservavimo procesas vyko vienu metu, buvo pasirinktas sacharozės metodas. Konservavimui sunaudota apie 3 t maistinio cukraus, bendras konservavimo tirpalo kiekis siekė 5 t! Ne mažesnis iššūkis yra ir tokių struktūrų eksponavimas. 2020 m. Valdovų rūmų muziejaus nuolatinę ekspoziciją jau pasiekė 22 juodalksnio poliai, kurių ilgis nuo 0,7 iki 3,4 m. Didelių matmenų struktūros dažniausiai eksponuojamos atviroje ekspozicinėje erdvėje, joms reikalingos pagalbinės konstrukcijos. Todėl svarbu tinkamai parinkti ilgaamžes ir chemiškai stabilias pagalbines medžiagas, užtikrinti saugų mikroklimato režimą, eliminuoti kitus žalingus aplinkos veiksnius. Reikšminiai žodžiai: polinės pamatų konstrukcijos, dendrochronologija, sacharozės konservavimo metodas, XVI amžius. [Iš leidinio]

ENIn 2014–2015, during archaeological excavations in basements U and W of the north-eastern building of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, architectural wooden structures of several periods were found in a relatively small area (35.82 m2) – several dozen piles supporting the walls of the palace built in the 5th decade of the 16th century, a fragment of a log building of late 13th century as well as part of the fortification structure of the defensive ditch slope of the castle of the mid-14th century. These three objects were taken for conservation to display them in a permanent exhibition. The performed dendrochronological and wood species research allowed us to accurately determine the period of existence of the structures and to link them with historical events. In 2020, the permanent exposition of the museum of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania was already reached by 22 black alder piles, whose length was 0.7 to 3.4 m. The article presents the results of research on this structure, the challenges and solutions of conservation and exhibition. Using the method of histological analysis of wood, it was revealed that the piles were made of black alder logs. For dendrochronological research, this is not a favourable wood species and is currently only suitable for relative dating. However, in addition to the black alder pile foundation, pine logs were used in the raft, which was dendrochronologically dated in 1543, and the trees were felled in early summer. The relative dating of the black alder piles of basement U and the piles of the southern building of the palace, also made of black alder, shows that the installation of structures was separated by exactly 30 years, so the earliest date of construction of the earliest southern palace building is 1513 year.The use of a new black alder pile technology, not typical of Vilnius construction, is closely linked to the period of activity in Lithuania of the powerful German businessmen Hosius family: father Ulrich Hosius (1455–1535) and son John Ulrichaitis Hosius (early 16th – after 1591). The process of preserving both the pile group and the other two structures excavated together took place simultaneously, and the sucrose method was chosen for it. It was preserved in a 5 m. long airtight container, consumed about 4000 l. of deionized water and antiseptic solution, about 3,200 kg. of food sugar. The whole process of conservation and natural drying of the wood took about 5 years. Large-dimension structures are usually exhibited in the open exhibition spaces of museums, and they also require auxiliary structures. Therefore, it is necessary to select long-lasting and chemically stable excipients, to ensure a safe microclimate regime, to eliminate other harmful environmental factors. Stable supporting structures have been designed for the display of the piles, the exhibits have been attached to them with flexible stainless steel strips padded with blown polyethylene Plastazote® (Preservation Equipment Ltd, UK). An automatic microclimate system installed in the open pile display area ensures a safe mode for sensitive finds from organic materials (temperature 20 ± 2°C, air humidity 50 ± 5%, illumination 50 lx). [From the publication]

• Menotyra / Arts
• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History