Aplinkos parametrų stebėjimo analizės galimybės: Vytauto Didžiojo karo muziejaus archeologijos rinkinio saugyklos atvejis
LTPrevencinis konservavimas yra neintervencinių metodų naudojimas siekiant sumažinti žalingų aplinkos veiksnių poveikį muziejinėms vertybėms, dažniausiai – ne vienai vertybei, o jų grupei. Straipsnyje pristatomas vienas iš prevencinio konservavimo metodų – aplinkos parametrų stebėjimas – bei sukauptų duomenų analizės būdai. Remiantis Vytauto Didžiojo karo muziejaus archeologijos rinkinio saugykloje surinktais duomenimis, pateikiamos dviejų iš dešimties žalingų aplinkos veiksnių – santykinio oro drėgnio ir temperatūros – sukauptų duomenų analizės galimybės. Šių dviejų veiksnių duomenys gali būti fiksuojami atsitiktinai ir nepertraukiamai. Aplinkos duomenų rinkimo būdą įstaiga pasirenka pagal savo poreikį. Apibendrinant abiem būdais surinktus duomenis, lentelėje atskirai pateikiamas santykinio oro drėgnio ir temperatūros mėnesio vidurkis, maksimali ir minimali mėnesio temperatūros vertės. Nepertraukiamu fiksavimu surinkti duomenys yra patikimesni ir atspindi realesnę stebimos patalpos situaciją. Taip pat jie gali būti apdorojami specialiomis programomis, skirtomis kultūros įstaigų aplinkos duomenų analizei. Reikšminiai žodžiai: santykinis oro drėgnis, temperatūra, duomenų kaupiklis, programa. [Iš leidinio]
ENPreventive conservation is the use of noninterventional methods to reduce the impact of harmful environmental factors on museum values, usually not on a single value, but a group of them. The article presents the methods of monitoring two out of 10 harmful environmental factors, i.e. relative humidity and temperature, as well as the analysis of the collected data in the repository of the archaeology collection of Vytautas the Great War Museum. Methods of random values and continuous recording of environmental parameters and analysis of collected data are compared. The HoboUX100-003 digital data logger is used for continuous recording. The web application eClimateNotebook software is used to process the data. It has been applied in the international practice of cultural institutions since 1997. The analysis tools used in the program are conservation indicators, i.e. algorithms that analyse the recorded temperature and relative humidity readings by evaluating four possible types of value impairments. Natural aging (chemical decomposition), mechanical damage (physical decomposition), the threat of microorganisms and corrosion of metals are assessed. The environment is assessed at three levels: good, appropriate, and dangerous. However, the decomposition processes of archaeological finds are caused by many factors and the decomposition of some materials does not stop after interventional preservation and/or a suitable storage environment. In 2020, doctoral studies were started at the Institute of Baltic Region History and Archaeology of Klaipeda University. In the work “Investigations of the Decay Processes of Archaeological Finds: From Discovery to the Museum Repository” it is planned to study and analyse the relationship between the degree of decay of problematic archaeological finds stored in Lithuanian museums and the storage environment based on interdisciplinary methods. [From the publication]
