Sportuojančių ir nesportuojančių mokinių požiūris į olimpines vertybes

LTAtsižvelgiant į dabartinę pasaulinę situaciją, pastebimi nerimą keliantys rodikliai, tokie kaip mažėjantis vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas, didėjanti neužkrečiamųjų, lėtinių ligų našta. Lietuvoje pastaruoju metu mokinių sportinis išprusimas silpsta. Mokiniai per mažai sportuoja, mažai domisi sporto pasauliu, negerbia vertybių. Manoma, kad efektyviausias būdas sumažinti šių problemų mastą yra efektyvus vertybių ugdymas. Vertybių ugdymo svarba viduriniojo mokyklinio amžiaus, t. y. paauglystės, laikotarpiu gali būti paaiškinta tuo, kad paaugliai bando rasti savo vietą, pasikeisti patys, kad joje prisitaikytų, ir keisti aplinką, kad pritaikytų sau. Ugdymas, grįstas olimpinėmis vertybėmis, gali ir turi padėti spręsti vaikų ir jaunimo ugdymo problemas. Todėl šis asmenybės amžiaus tarpsnis kelia didelį susidomėjimą ir reikalauja atidaus tyrimo. Nuo to, kokias vertybes jaunoji karta (viduriniojo mokyklinio amžiaus mokiniai) pripažins prasminėmis, tokiomis ir vadovausis gyvenime, o tai reiškia, kad tokia bus ir mūsų visuomenė. Tyrimo tikslas – atskleisti 7–8 klasių sportuojančių ir nesportuojančių mokinių požiūrį į olimpines vertybes. Tyrimo duomenų rinkimui taikyta anoniminė anketinė apklausa, siekiant atskleisti sportuojančių ir nesportuojančių 7–8 klasių mokinių požiūrį į olimpines vertybes. Tyrime dalyvavo 7–8 klasių mokiniai (N = 266).Tyrimas atskleidė, kad sportuojantiems ir nesportuojantiems mokiniams svarbiausia olimpinė vertybė yra pagarba. Paaiškėjo, kad sportuojančių mokinių meistriškumo vertybės reikšmė (z = –6,108; p = 0,000) statistiškai reikšmingesnė. Kilnus elgesys buvo svarbiausias nesportuojantiems (rangų vidurkis 132,51). Lyginant su nesportuojančiais mokiniais pastebima, kad sportuojantys mokiniai labiau vertino visas olimpines vertybes. Apžvelgus sportuojančių ir nesportuojančių mokinių olimpinių vertybių skirtumus nustatyta, kad meistriškumas (z= –4,284; p = 0,000) buvo statistiškai reikšmingesnis sportuojantiems berniukams. Sportuojančioms mergaitėms statistiškai svarbesnės buvo meistriškumo (z = –4,062; p = 0,000) ir džiaugsmo (z = –2,507; p = 0,012) vertybės nei nesportuojančioms. Raktažodžiai: sportas, sportinė veikla, olimpinės vertybės. [Iš leidinio]

ENGiven the current global situation, there are worrying indicators such as declining activity, inequality of girls and women, an increasing burden of chronic diseases, and declining time spent on physical education in school curricula. In Lithuania, students’ physical literacy has been declining recently. Students participate too little in sports, have little interest in the world of sports, and do not respect values. An effective process of teaching values is considered to be the most effective way to prevent and reduce social problems. The importance of value education in middle school age – during adolescence, can be explained by the fact that teenagers try to find their place in the world, change themselves to adapt to it, and change the environment to adapt to themselves. Introducing the student to the world of values is an important task of the formal and non-formal education process, which has social and moral value, and the school, as one of the most important institutions for youth education, must look for new and modern forms and methods of working with students. Education based on Olympic values can and must help to address the educational needs of children and young people. Therefore, this stage of the development of the child’s personality, in our opinion, is of great interest and requires careful study. Depending on the values that the younger generation (middle school students) will recognize as meaningful, they will be guided by them in life, which form our future society. Research aim was to investigate the attitudes of 7–8th grade students towards Olympic values.Research methods and organization. In order to implement the research goals and formulated tasks, the following research methods were used in the work: scientific literature analysis, questionnaire survey and statistical analysis. In August-October 2020, a questionnaire survey involving students of 7-8th grade from Klaipėda “Gedminų”, “Vyturio”, “Prano Mašioto” and Tauralaukio progymnasiums was conducted (N = 266 respondents). A review of the differences between athletic and non-athletic students revealed that the value of respect was paramount for both groups. It turned out that the values of excellence (z = –6.108; p = 0.000) were statistically more significant for students who did sports. Fair play was the most important for non-athletes (average rank 132.51). Value of excellence (z = –4.284; p = 0.000) was observed to be statistically more significant in athletic boys than in non-athletic boys. The values of excellence (z = –4.062; p = 0.000), and joy (z = –2.507; p = 0.012) were statistically more important for female athletes than for non-athletes. In comparison with non-sporting students, it is noticeable that athletic students valued all Olympic values more. Keywords: sport, sports activities, Olympic values. [From the publication]

• Jaunųjų paauglių olimpinių vertybių interiorizacija / Iveta Kaškevičiūtė, Asta Šarkauskienė. Sporto mokslas. 2018, Nr. 1 (91), p. 61-66.
• Olimpinio ugdymo įtaka paauglių dorovinių vertybių raiškai / Asta Budreikaitė. Tiltai. 2013, Nr. 1 (62), p. 121-133.
• Olimpinio ugdymo programų kūrimas ir realizavimas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose / Zina Birontienė, Asta Budreikaitė. Sporto mokslas. 2013, Nr. 4 (74), p. 35-43.
• Olimpinių vertybių ugdymo, kaip švietimo įvairovės skatinimo ikimokykliniame amžiuje, programos sklaida / Justyna Rožanovska, Vilija Gerasimovičienė. Sporto mokslas 2023, Nr. 2 (104), p. 82-91.
• Paauglių dorovinių vertybių raiška ir plėtotė olimpinio ugdymo pagrindu : disertacija / Asta Budreikaitė. Klaipėda, 2011. 207 p.
• The Attitude of Lithuanian students towards the values of Olympism / Ramūnė Motiejūnaitė. Sporto mokslas. 2016, Nr. 4 (86), p. 73-80.
• Viduriniojo mokyklinio amžiaus mokinių vertybių raiška per kūno kultūros pamokas / Artūras Akelaitis, Romualdas Malinauskas. Pedagogika. 2013, 112, p. 73-78.